Pasipasakoti, kas nutiko naujo, gero ar įdomaus nutinka gyvenime, mėgsta tiek jauni, tiek seni. Visgi, atsiskleisti dažniausiai žmonės linkę geriausiems draugams, šeimoms nariams. Be abejo, yra ir tokių, kurie visiems gali pasakoti net ir itin asmeniškus dalykus.
 
Kitaip yra su vaikais – jie linkę pasakoti viską. Labiausiai jie pasitiki auklėtojomis. Tėveliai kartais net nesusimąsto, kiek daug apie juos gali žinoti vaiko auklė ar darželio auklėtoja. Septynerius metus privačiame Vilniaus darželyje dirbanti auklėtoja Gintarė B. Pasidalino keliomis istorijomis.
 
Istorijos iš namų – dažniausios
 
Pasak auklėtojos, vaikai nuolat pasakoja, kur buvo išvykę ar kur išvyksta tėveliai. Aiškiai galima atskirti, kas domina mergaites ir berniukus. Dažniausiai mažosios princesės pasakoja apie drabužius, kuriuos nuperka mamytės, berniukai pasakoja, kokį automobilį tėvelis nusipirko, kokios spalvos ir markės. Žinoma, visi namų reikalai vaikams atrodo svarbūs ir jais nori pasidalyti.
 
„Vaikai labai mėgsta kalbėtis apie savo namus, kur gyvena, pasakoja ar bent jau bando papasakoti kelią nuo darželio iki namų, kur važiuoti, pasukti, apsisukti. Taip pat vaikai labai mėgsta pasikalbėti apie tai, ką veikia su tėveliais vakarais: ką valgo, kokią knygutę skaito, kokias pasakas mėgsta.
 
Vaikai tikrai tėvų paslapčių nesaugo, o gal ir nėra liepta jų išsaugoti. Todėl iš jų galima sužinoti viską.
 
Žinoma, niekas negali pasakyti nepatikrinęs, ką vaikai meluoja, o kada sako tiesą“, – sakė darželio auklėtoja. Be to, Gintarė B. teigė, kad daugiausiai kalba ir pasakoja tie, kurie yra aktyvesni visur, tad jie kalba nesustodami, o štai tylesnieji ir ramesni vaikai pasakoti nėra linkę.