Daugumai vaikų matematika sekasi sunkiai – netgi dedant šio mokslo pagrindus susiduriama su problema: mažieji niekaip negali išmokti daugybos lentelės.
 
Jeigu pažiūrėsite į mokyklinuko sąsiuvinio langeliais viršelį, turbūt pamatysite štai tokį vaizdą.
 
Vyresnių klasių moksleivių sąsiuviniai dar blogesni – daugybos lentelės ant jų iš viso nėra. Vietoje jos – daugybė nereikalingų ir kol kas nieko nereiškiančių formulių.
 
Tikriausiai paprieštarausite: kuo gi toks sąsiuvinis blogas? Nieko neįtariantys tėvai mato, kad daugybos lentelė yra. Tokią pat matydavo ir ant savo sąsiuvinių, tad kas čia gali būti ne taip?
 
O problema štai kur: tai – NE daugybos lentelė.
 
Daugybos lentelė turėtų atrodyti štai taip:
 
Kartais ši lentelė dar vadinama „Pitagoro lentele“. Į viršutinę eilę ir kairį stulpelį galima net nežiūrėti – tik į štai tokį stačiakampį.
 
Visų pirma, tai tikrai lentelė. O antra – ji daug įdomesnė, todėl mokytis yra lengviau!
 
Nė vienam vaikui „tradicinė“ daugybos lentelė nėra įdomi, ir netgi patiems protingiausiems praktiškai neįmanoma rasti joje dėsningumų ir kitų įdomių „kabliukų“.
 
Kai mokytoja pasako mokiniams, kad reikia išmokti daugybos lentelę, vaikai priešais save jokios lentelės nemato – jie iš karto supranta, kad matematika – tai mokslas, kur įprasti dalykai vadinami kažkaip kitaip, kad viską reikia kalti, o suvokti nieko neįmanoma. Ir daryti viską reikia taip, kaip pasakyta, o ne taip, kaip būtų prasminga.
 
Kuo Pitagoro lentelė pranašesnė?
 

• Pirma – nėra „informacinio triukšmo“, kitaip tariant – sąlygų ir pavyzdžių kairėje pusėje.
• Antra – čia reikia šiek tiek pasukti galvą. Čia juk niekur net neparašyta, kad tai – daugybos lentelė. Tiesiog lentelė ir viskas.
• Trečia – jeigu ji bus nuolat vaikui po ranka, jis nesąmoningai visus šiuos skaičius išmoks. Į klausimą „Kiek bus 7x7?“ jis niekada neatsakys „55“ – juk tokio skaičiaus lentelėje nebuvo.
• Greitai išmokti „tradicinę“ daugybos lentelę gali tik vaikai, turintys itin gerą atmintį.