Praėjęs XX amžius pelnytai buvo pramintas „alergijos amžiumi“. Alerginių susirgimų nuo 1950 metų kas dešimtmetį padaugėja 10 proc.  Pagal statistiką šiai dienai  pusė pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alerginių susirgimų, tokių kaip alerginis dermatitas, rinitas, sinusitas, bronchinė astma, alergija žiedadulkėms, tam tikriems maisto produktams, vaistams. Nėščios moterys – ne išimtis. Joms taip pat tenka susidurti su alergijomis.     

Nėščiosioms jautriausiai alergija pasireiškia per nosį. Kas antrai nėščiajai pasireiškia alerginė sloga ar nosies užgulimas, labai trikdantis naktinį miegą. Jeigu panašius simptomus moteris jausdavo ir iki nėštumo, pvz. nuo žiedadulkių, kontakto su gyvūnais, tai tuomet tai galima būtų traktuoti kaip alerginę slogą. Tačiau dažniausiai sloga nėštumo laikotarpiu susijusi su  hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme ir ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu, kuris pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės. Temperatūra tiek alerginio, tiek hormoninio susirgimo metu paprastai nepakyla. Svarbu šiuo laikotarpiu nepiktnaudžiauti kapiliarus siaurinančiais lašais.    

Rečiau pasireiškia kitas alerginis susirgimas – bronchinė astma. Nuo jos kenčia apie 2 proc. nėščiųjų. Retas atvejis, kai bronchinė astma pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu, dažniausiai moteris jau serga ja iš anksčiau, tik nėštumo laikotarpiu svarbu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Paprastai paūmėjimas pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines 4 nėštumo savaites, praktiškai pas visas moteris pastebimas ryškus pagerėjimas. Nėštumo metu, ypatingai paskutiniuoju laikotarpiu, daugelis moterų jaučia apsunkintą kvėpavimą, dusinimą dėl gimdos padidėjimo, kuri apsunkina krūtinės lastą, tad šio panašaus simptomo nereikėtų painioti su  bronchine astma.     

Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti eilę efektyvių vaistų, tad  bronchinės astmos negalavimai, esant medikų priežiūrai, nesukelia praktiškai rizikos nėštumui ir vaisiaus vystymuisi.  


Odos paraudimai ar dėmelės, atsirandančios ant nėščiosios pilvo, ypač per paskutiniuosius nėštumo mėnesius, nebūtinai sietini su alergija. Tačiau konsultacija su alergologu bet kuriuo atveju būtina, kadangi alerginiai susirgimai paveldimi, o sergant bronchine astma būtina stebėti, kad kūdikis nejaustu deguonies trūkumo, nes deguonies alkis gali įtakoti kūdikio mažą svorį arba net iššaukti priešlaikinį gimdymą.  Statistika byloja, kad abiems tėvams sergant alergija, paveldimumo rizika kūdikiui siekia 60-80 proc., o sergant vienam iš tėvų,  rizika išlieka 50 proc. Didesnis alerginio susirgimo paveldimumas pasireiškia per motinos liniją, per tėvo – rečiau. Sveikų tėvų vaikams  tikimybė susirgti alergija siekia 10-20 proc.    

Kuo tėvai realiai galėtų padėti savo kūdikiui dar iki jam gimstant? Kaip apsaugoti jį nuo alerginių susirgimų?   

• Iš nėščiosios mitybos sąrašo reikėtų išbraukti arba apriboti alergiją sukeliančius maisto produktus, nes skrandis yra pats tiesiausias alergenų laidininkas vaisiui. Ypatingai atidžiai rinktis maisto produktus reikėtų nuo 22-os nėštumo savaitės. Pagal „alergiškumo laipsnį“ maisto produktus galima būtų suskirstyti:

Labai alergiški: karvės pienas, žuvis, jūros gėrybės, ikrai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, riešutai, medus, grybai, vištiena, braškės, avietės, žemuogės, ananasai, melionai, persimonai, juodieji serbentai, šokoladas, kava, kakava, garstyčios, pomidorų pasta

Vidutiniškai alergiški: kiauliena, raudonieji serbentai, bulvės, žirniai, triušiena, persikai, abrikosai, kukurūzai, spanguolės, ryžiai, kopūstai.     

Mažai alergiški: patisonai, ropės, moliūgai, obuoliai, bananai, geltonieji serbentai, agrastai, slyvos, arbūzai, aviena, geltonos trešnės, agurkai.

• Tiek nėštumo metu, tiek maitinančiai motinai draudžiama rūkyti bei būti prirūkytoje aplinkoje, nes tai įtakoja kūdikio plaučių vystymąsi. Surūkius vieną cigaretę, 20-30 minučių  gimdos kapiliarai spazmiškai susitraukinėja, kas sutrikdo vaisiaus aprūpinimą deguonimi.   

• Nėštumo metu nelaikyti namuose gyvūnų, jeigu nėščioji priskiriama šiai rizikos grupei.

• Nusiteikti maitinimui krūtimi, nes tai pats tinkamiausias maisto produktas kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Maitinimo krūtimi nutraukimas iki 4 mėnsių kelis kartus padidina alergijos pasireiškimo kūdikiui riziką.