Šiandien vaikų ir paauglių apkūnumas – itin opi problema. Ką daryti, jeigu norite užkirsti kelią augantiems kilogramams, arba ko imtis, jeigu jūsų atžala jau turi antsvorio?
 
Putlus apetitu nesiskundžiantis mažylis – klasikinis „sveiko“ vaiko įsivaizdavimas. Storulis berniukas – tai mamos pasididžiavimas, storulė mergytė – močiutės džiaugsmas. Tačiau laikas bėga, ir iš berniuko išauga paauglys – sudribęs ir kompleksuotas, besigėdijantis savo išvaizdos prieš kitus, neretai tampantis bendraamžių pašaipos objektu. Na, o mergaitė „bandelė“ tyliai verkia į pagalvę ir pavydžiai klausosi kitų mergaičių meilės istorijų, nes pati papasakoti neturi ką.
 
Tačiau blogiausia net ne tai, kad būti storam – tai nemadinga ir negražu, kad apkūnų paauglį nuolat kas nors erzins ir įžeidinės, o tai, kad nereikalingas kūno svoris – reali grėsmė sveikatai. Net jauniems storuliams gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas, hipertonija ir aterosklerozė.
 
Lėkštės turinys
 
Daugelis mano, kad jeigu vaikas apkūnus – priežastis greičiausiai glūdi hormonų disbalanse. Taip, hormoniniai sutrikimai ir paveldimumas gali būti pilnumo priežastimi, tačiau 95 % visų atveju kaltas tėvelių aplaidumas.
 
Pirmoji ir pati svarbiausia priežastis – šeimos maitinimosi „tradicijos“, įskiepytos ir vaikui. Kol jis mažas, būtina pratinti jį prie sveiko maisto, ir patiems rodyti tinkamą pavyzdį. Daugelyje šeimų riebių patiekalų ir paprastųjų angliavandenių suvartojama daug daugiau, negu reikėtų.
 
Turėkite omenyje, kad:
 

• Vaikams skirtas maistas yra saldesnis ir riebesnis. Pavyzdžiui, vaikiškų krekerių riebumas gali siekti 10 % (tuo tarpu paprastos duonos – vos 1-2 %), traškučių (vieno iš didžiausių vaikų skanėstų) – net 30 %. Pieniški gėrimai vaikams už paprastą pieną riebesni dvigubai, be to, juose labai daug cukraus.
• Skanėstų svarba vaikų racione tampa vis didesnė. Tėvai, graužiami kaltės, arba jausdami begalinę meilę, yra pasiruošę lepinti savo atžalą saldžiais kepiniais, spurgomis, batonėliais ir kitais panašiais produktais.
• Susidomėjimą maistu lemia ir reklama. Produktų gamintojai negaili lėšų kūrybingai reklamai. Suaugusysis tiki ne viskuo, ką mato, tuo tarpu vaikai ir paaugliai linkę „užkibti“. Reklamos gamintojai vis labiau orientuojasi į jaunąją kartą: vaikas paprašys, tėveliai nupirks (o ir kur dingsi?).

 
Kompiuteris vietoje „kvadrato“
 
Antras pagal svarbą veiksnys, lemiantis vaikų nutukimą, yra žaidimai. Dar visai neseniai vaikai žaisdavo lauke, būdavo aktyvūs, judrūs. Dabar gi žaidimai atlieka visai priešingą funkciją – vaikai prilimpa prie monitoriaus ir gali neišeiti iš namų dienomis ar net savaitėmis. Atrodytų, patogu: niekur neiškišant nosies galima ir pasimušti, ir pabendrauti, pažaisti futbolą, krepšinį ar pasibastyti po miestą.
 
Kur stovi kompiuteris? Dažniausiai – ant stalo. O šalia – lėkštė. Beje, netuščia: joje – sausainiai, riešutai ar saldainiai (priklauso nuo žaidėjo skonio). Nenuostabu, kad suvalgoma labai daug, dėl ko taip pat auga svoris.
 
O ar žinojote, kad savaitgaliais mes suvalgome 20-30 % daugiau, negu įprastomis dienomis? Kaip tai susiję su vaikų nutukimu? Esmė ta, kad šiokiadieniai yra suplanuoti beveik minučių tikslumu: mokykla, muzika, pamokos... Mes sakome: tegul vaikas pailsi bent savaitgaliais. Toks požiūris lemia tai, kad vaikai prisikemša traškučių, suvartoja daug saldžių nenatūralių gėrimų ir kito nesveiko, daug kalorijų turinčio maisto.
 
Taip priimta...
 
Trečias svarbus faktorius – socialiniai stereotipai. Labai sunku atsikratyti visų „taip priimta“, „taip reikia“ ir pan. Ir tik retas pagalvoja apie pasekmes.
 

• „Viską reikia suvalgyti iki paskutinio trupinėlio“. Šis pražūtingas stereotipas padidina nutukimo riziką 25 %ю
• „Atsisakyti kompanijoje – nemandagu“. Kokia vaikų kompanija apsieina be traškučių, riešutų ar šokoladinių batonėlių? Koks pasilinksminimas apsieis be kolos? Atsispirti pagundai būna labai sunku.
• „Užkąsti ar pietauti?“ Greičiausiai vaikai rinksis pirmąjį variantą, nes jie, kaip ir suaugusieji, taip pat labai užimti. Po pamokų tenka bėgti į kokį nors būrelį, po to – pas korepetitorių, ir pan. Pavalgyti „rimtai“ nėra kada, tad tenka užkandžiauti pakeliui. Galų gale jaunimas, įpratęs ką nors sušveisti paskubomis, ima tukti.

 
Kaip gelbėti vaiką?
 
Turbūt beveik visi tėveliai, nusprendę kovoti su per dideliu vaikų svoriu, dar tas pačias klaidas. Šis „grėblys“, ant kurio nuolat lipama – tai atviras vertimas numesti svorio: „Pažiūrėk, koks tu storas!“, „Kiek tu gali valgyti?“ Tokios frazės suprantamos kaip patyčios, todėl vaikai ima valgyti mėsainius ir traškučius pasislėpę, kad tėvai nematytų, ir nedaro nieko, kad sulieknėtų. Prasideda šeimyniniai konfliktai, barniai ir... svorio augimas. Ką daryti?
 

• Laisva valia. Vaikas turi savo noru sutikti su tuo, ką jūs darote. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu iš tėvų pusės nebus prievartos, nesudaroma nepatogumų. Turėtų būti atvirkščiai – vaiko gyvenimo kokybė turėtų pagerėti. Pavyzdžiui, lengvas maistas nepaliks sunkumo jausmo, nekliudys žaisti ar ramiai išsimiegoti.
• Geranoriškumas. Niekada nebarkite vaiko ir nesityčiokite iš jo už tai, kad jis turi antsvorio. Jie dėl to kalti mažiausiai. Kai kalbate apie šią problemą, būkite konstruktyvūs. Vaikas turi patikėti, kad viskas išsprendžiama, ir jūs jam padėsite.
• Apribojimai. Atsisakykite griežtų mitybos apribojimų ir priverstinio fizinio aktyvumo. Nereikia demonstratyviai mesti į šiukšlių dėžę šokoladinių saldainių popierėlių ir versti vaiko lipti laiptais, o patiems važiuoti liftu. Tokie veiksmai, nors tėvams ir atrodo logiški, iš tiesų bet koks draudimas skatina elgtis priešingai.
• Terminai. Lieknėjimas – ne toks dalykas, kurį būtų galima suspausti į trumpalaikę „kampaniją“. Kai tik pradėsite mažiau stengtis, svoris sugrįš ir vėl. Jūsų tikslas turėtų būti ne tiek atsikratyti tų nereikalingų kilogramų, kiek pripratinti vaiką prie taisyklingos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo.
• Saikas. Jeigu nepaisant visų pastangų svorio numesti nepavyksta, nenusiminkite. Tiesiog apribokite vaiko suvartojamus riebalų kiekius, skatinkite žaisti judrius žaidimus – visa tai padės stabilizuoti svorį, augti ir sėkmingai vystytis toliau. Anksčiau ar vėliau viskas sugrįš į savas vėžes.