40–80 % moterų, kurios negalėdamos susilaukti vaikų kreipiasi į gydytoją, išgirsta diagnozę: endometriozė. Ką tai reiškia? Šia liga susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Specializuotose klinikose, aprūpintose naujausia įranga, ją galima nustatyti dar ankstyvoje stadijoje. Visuose šaltiniuose nurodoma, kad tai – viena iš labiausiai paplitusių ginekologinių patologijų, tačiau iki šiol tebėra laikoma biologine mįsle.

Kas vyksta?

Motulė Gamta taip sutvarkė, kad endometriumo (vidinės gimdos sienelės dalies) ląstelės kas mėnesį atsisluoksniuoja ir menstruacijų metu pasišalina, o viduje ima augti naujas endometriumo sluoksnis, prie kuriame pastojimo atveju galėtų prisitvirtinti embrionas. Dėl kažkokios iki šiol nežinomos priežasties panašios ląstelės į šias ima „klaidžioti“ po visą organizmą. Jos susidaro ne tik ten, kur turėtų, bet ir visiškai tam netinkamose vietose: šlapimtakiuose, kiaušidėse, žarnyne, raiščiuose, žarnyne, pilvo ertmėje, netgi plaučiuose. Tai ir vadinama endometrioze. Pagal lokalizaciją ji skirstoma į du tipus: genitalinę (ant lyties organų) ir ekstragenitalinę (pažeidžiančią kitus organus). Šios ląstelės elgiasi taip, kaip ir endometriumo: menstruacijų metu jos pabrinksta, išsiskiria kraujas (kaip ir per mėnesines). Pirmi šios ligos požymiai – skausmai prieš menstruacijas ir jų metu. Jie būna tokie stiprūs, kad gydytojai gali įtarti trūkusį apendicitą arba negimdinį nėštumą. Bėgant metams skausmas tampa nuolatiniu palydovu. Dar vienas požymis – kraujingos išskyros, atsirandančios iki menstruacijų likus dviems ar trims dienoms, taip pat lytinio akto metu. Daugelis moterų intymią akimirką jaučia stiprų skausmą. Jeigu liga pažeidžia kiaušides, ten neretai susidaro ir cistų – skysčio pripildytos puslelių. Būna ir ne tokių pastebimų endometriozės formų: ji tarytum niekaip nepasireiškia, tačiau vis tiek daro įtaką ir gali baigtis nevaisingumu.

Kodėl taip nutinka?


Manoma, kad endometriozė atsiranda dėl hormonų veiklos sutrikimų, bet jų analizė vargu ar parodys, kad kažkas ne taip. Šie hormoniniai pokyčiai minimalūs, tačiau jie daro įtaką ir kiaušidėms, ir galvos smegenyse esančioms pogumburio bei hipofizės liaukoms: pastarosios reguliuoja ir kiaušidžių veiklą, ir endokrinines liaukas, ir imuninę sistemą. Tai nestebina (juk mūsų organizme viskas labai susiję).

Tyrimai parodė, kad endometriozės atsiradimui įtaką daro ir genetinis paveldimumas, stresas, pervargimas, abortai, nusilpęs imunitetas. Mokslininkai net išskyrė rizikos grupes: tai aktyvios, sportiško sudėjimo ir emocionalios miestietės. Manoma, kad šios ligos atveju organizme per daug estrogenų ir per mažai progesterono, atsakingo už nėštumą, todėl endometriozė ir nevaisingiumas taip dažnai tarpusavyje susiję. Vis dėlto nežinoma, kuris iš šių veiksnių yra priežastis, o kuris – pasekmė. Kliudyti pastoti gali daugybė dalykų: hormonų disbalansas, kiaušialąstės brandinimo ir išmetimo problemos, sąaugos ir gimdos takų nepraeinamumas, endometriumo trūkumai.

Kaip gydyti?

Labai dažnai nevaisingumas yra kelių skirtingų ligų pasekmė, todėl būtina išsitirti, nustatyti priežastį ir kompleksiškai gydytis. Jeigu moteriai nustatyta endometriozė (arba ši liga tik įtariama), gaunamas siuntimas laparoskopinei korekcijai. Tai ir tikslus diagnostikos metodas, ir chirurginė intervencija. Gydytojas mato, ar nėra gimdos kanalų nepraeinamumo, ar yra cistų, pašalina endometriozės židinius. Gydymas kompleksiškas: po chirurginio seka medikamentinis (hormoniniais preparatais). Kartais jis būtinas ir prieš operaciją, jeigu židiniai labai dideli. Liga gydoma įvairiais preparatais: antigonadotropinais, geriamais kontraceptikais, gestagenais ir kitais. Kokie vaistai bus skiriami, priklausys nuo endometriozės lokalizacijos, jos išsivystymo lygio ir gydymo tikslo, pavyzdžiui: jeigu moteris nori pastoti, geriamieji kontraceptikai jai netiks. Dažniausiai tokiais atvejais po laparoskopijos skiriama gestageninių preparatų: šie padeda kiaušialąstei geriau prisitvirtinti prie gimdos sienelės. Paprastai laparoskopija atliekama pirmoje menstruacijų ciklo pusėje, tad pastoti galima dar tą patį mėnesį. Jeigu gimdos takų praeinamumo atkurti neįmanoma, po endometriozės gydymo kurso galima pasirinkti IVF programą: šiandieninis medicinos mokslas daugeliui nevaisingų porų vis dėlto gali padėti, svarbiausia – įsiklausyti į gydytojų rekomendacijas.