Sebastianas Luczywo – gana gerai žinomas profesionalus lenkų fotografas, tačiau ant kulnų jam jau mina Dauno sindromu serganti dukrytė Kaja. Galima sakyti, kad jie tarpusavyje rungtyniauja, kas padarys geresnę nuotrauką.

O prasidėjo viskas taip: Sebastianas padovanojo Kajai fotoaparatą. Jis tikėjosi, kad po pasivaikščiojimo su klase ji parneš dešimtis nuotraukų. Ji parnešė tik pen­kias – užtat kokias!

Tėtis greitai suprato, augina talentą – kadrai buvo nepanašūs į jokius kitus.


Tada jie kartu leidosi į keliones, ieškodami naujų gražių vietų savo nuotraukoms.

Sebastiano teigimu, iki šio atradimo jis išgyveno kūrybinę krizę. Po 5 metų darbo jis pajuto, kad atsidūrė aklavietėje, o Kajos nuotraukos jam buvo kaip tyro oro gurkšnis, padėjęs pažvelgti į pasaulį kitomis akimis.

Tėtis ir dukra fotografuoja viską: gyvūnus, medžius, žmones, saulėtekius ir saulėlydžius...

Dabar, kai abu užsiima bendra veikla ir turi galimybę kartu praleisti daugiau laiko, jie yra labai laimingi.