Jaunos mamytės nori būti idealios, tačiau baiminasi, kad joms nepavyks. Jos ima perdėtai dėl visko jaudintis: kad vaikučio mityba nėra visavertė, kas mažylis per lėtai vystosi, kad per blogai prižiūrimas. Tik ar šios baimės tikrai pagrįstos?

Kas yra gera arba bloga mama? Mąstant logiškai, gera turėtų mylėti savo vaiką. Tik ką reiškia „mylėti“? Labai dažnai tai suprantama kaip rūpestis, o šis – kaip troškimas viską iš anksto numatyti. Kadangi numatyti visko neįmanoma, atsiranda nerimas. Vadinasi, gera mama – nerami mama? Tada išeina, kad mylimas vaikas – nervingas mažylis.

Jis blogai valgo

Net dviejų mėnesių kūdikėlis sugeba tėveliams labai aiškiai parodyti, kad yra alkanas. Jeigu jam suėjo daugiau, vadinasi, jis kažką valgė, tau pavyko iššifruoti, ko jis nori.

• Paaugęs mažylis gali parodyti pirštu į maistą, jeigu tėveliai į jo mykimą ir inkštimą nekreipia dėmesio. Jeigu ir tai nepadeda, jis tiesiog prieina prie stalo ir pasiima jam patikusį gabalėlį.
• Dvejų metukų vaikas jau labai garsiai ir aiškiai įvardina būtent tą patiekalą, kurio jis nori.
• Trimetis geba derėtis: iš pradžių – šokoladukas, o paskui – sriuba. Jeigu vaikui jau ketveri ir daugiau, jis puikiausiai apsieis ir be tavo pagalbos.

Tai, ką pediatrai ir tėveliai vadina kenksmingu maistu, nebūtinai domina mūsų atžalas. Jų organizmas veikia kaip laikrodukas: mažylis nori valgyti tai, ko jam reikia būtent tuo metu.

Manai, kad vaikutis mėgsta tik ledus? Pamėgink jais maitinti visą dieną, ir jau vakare sūnelis arba dukrytė pareikalaus makaronų su sūriu arba žuvienės.

Jeigu baiminiesi, kad vaikas alksta, o tu ne visada gali laiku suprasti, ar tai tiesa, tiesiog paklausk, ir jis tau pasakys. Ar tu vis dėlto tikrai manai, kad tuos dvejus, trejus ar ketverius metus mažylis badavo ir nieko nevalgė?

Jeigu, nepaisant visų tavo pastangų, sumaitinti jam „pakankamą“ (tavo akim žiūrint) kiekį maisto nepavyksta, paklausk savo mamos – gali būti, kad vaikystėje ir pati buvai nevalgi. Šis „įprotis“ labai dažnai yra paveldimas. Turėk omenyje, kad „šaukštelis už mamytę, šaukštelis už tėvelį“ problemos neišsprendžia – tik dar labiau ją apsunkina.

Atsilieka jo vystymasis

Tu juk nestovi šalia vaiko lovytės su chronometru ir nematuoji, per kiek laiko mažylis atsisės, atsistos, pasakys savo pirmąjį žodį... Kitos to taip pat nedaro, tad ar verta panikuoti, kad jų atžalos neva vystosi greičiau?

Itin daug nerimo ir baimės įvaro bendravimas su kitomis mamytėmis: štai, vienos sūnelis ėmė vaikščioti 8 mėnesių (tavajam – jau devyni, o jis nemoka), o kitos dukrytė dar nekalba, bet mama jai nupirko pirštukus lavinančių žaidimų, kurie būtinai padės užauginti genijų. Aišku, tu jautiesi nesmagiai.

Tačiau tikriausiai ne kartą esi girdėjusi, kad visi žmonės yra skirtingi. Vaikai, beje, irgi. Tai reiškia, kad tavo mažylis taip pat gali būti skirtingas (lyginant jį atskirais momentais ir su kitais vaikais). Pastebėtina, kad vystymasis dažniausiai vyksta šuoliais. Dvejų metukų tylenis gali pradėti kalbėti per dvi savaites. Penkiametė „negabi“ mergaitė, nemokanti skaityti, – padaryti tai likus penkioms dienoms iki pirmos klasės. Visa, ką vaikas sugeria ir aplinkos, niekada nenueina veltui, todėl tavo užduotis – pasirūpinti „indėliu“ ir laukti procentų.

Kaip jį palikti su kuo nors kitu?

Mama vaikui yra reikalinga – to niekas nepaneigs. Tačiau jis gimė, auga... Jis tampa savarankiškas – kasdien vis labiau. Jis vystosi, nepriklausomai nuo to, ar esi šalia, ar kur nors kitur – kad ir kaip tai bebūtų liūdna. Žinoma, gali ir toliau nešioti jį ant rankų, tačiau tokiu atveju jis vargu ar greitai išmoks vaikščioti, o tuo labiau – bėgioti ir šokinėti.

Mintis, kad senelis arba močiutė yra blogiau nei tu, yra tiesa, tačiau tik iš dalies. Šie žmonės yra „kiti“. Jie mažiau žino apie tavo atžalą, jiems sunkiau suprasti, ko nori arba ką išgyvena tavo vaikutis. Ar esi įsitikinusi, kad kažkam tikrai reikia žinoti absoliučiai visas jo dvasines subtilybes?

Jeigu mažylis visą laiką „skraido padebesiais“, sąlytis su žeme jam gali būti visiškai netikėtas. Tačiau atsižvelk į tai, kad jam prieš akis dar visas gyvenimas, kad jo laukia dar daugybė susitikimų su pačiais įvairiausiais žmonėmis, ir kiekvienas iš jų žinos mažiau, nei tu. Tavo brangenybei teks kažkaip bendrauti su tais žmonėmis ir netgi su jais gyventi, kažkaip jiems išreikšti savo troškimus ir jausmus. Kuo jis anksčiau išmoks suprantamai paaiškinti, ko jam reikia, tuo geriau.

Jam daro blogą įtaką vaikų darželyje

Taip, tai gali būti tiesa. Rojaus sodų dauguma nė iš tolo neprimena. Žinoma, darželis turėtų būti geras, tačiau tu jį jau pasirinkai, tiesa? Į patį prasčiausią savo vaikučio juk nevesi.. Tai reiškia, kad ten šilta, saugu, maitina tris kartus per dieną ir netgi veda pasivaikščioti. Ar tau baisu, kad ten pabuvęs mažylis ims vartoti nelabai gražius žodžius visiškai netinkamame kontekste?

Gal nustebsi, bet... Džiaukis. Kuo greičiau mažylis pritaps prie darželio „subkultūros“, tuo geriau. Tai reiškia, kad jis socialiai adaptuojasi. Augant jam reikės prisiderinti prie vis kitokių aplinkybių, tad teliks džiaugtis, kad jis nėra „balta varna“. Dabar atžala tik mokosi atsirinkti tai, kas jam reikalinga. Išmokyk jį, kad nereikia savęs prievartauti, kad nereikia stengtis įtikti kitiems ir prie jų taikytis, jeigu jis nejaučia noro.

Nelabai gražių dalykų išmokstama ne tik iš bendraamžių, bet kartais ir iš auklėtojų. Tai nereiškia, kad visos jos blogos – tiesiog jų būna įvairių. Nutinka, kad jos prišneka visokių nesąmonių, arba taip, arba vaikai jas klaidingai supranta. Paguoda šiuo atveju yra ta, kad, tavo nuomonė atžalai reiškia daug daugiau, negu jų. Tiesiog pasakyk, kad manai kitaip, ir pridurk, kad auklėtoja apie tai žinoti neturi, nes nenori su ja pyktis.

Ar esi gera mama?

Esi nuostabi! Bėda tik ta, kad pamiršti, jog rūpintis reikia ne tik vaiku, bet ir savimi.

• Pasistenk kartais pasilepinti;
• Atsikratyk kankinančio kaltės jausmo. Atmink, kad vaikas jaučiasi gerai tik tada, jeigu ir tu jautiesi taip pat;
• Darydama ką nors dėl savęs, tu rodai teigiamą pavyzdį: vaikas mato, kad net ir sau reikia būti dėmesingam, gerbti save.   

Jeigu vis dėlto manai, kad esi bloga, išanalizuok situaciją ir pamėgink išsiaiškinti, ką tai iš tiesų reiškia. Bloga mama – labai plati samprata. Kad suprastum, ar esi tokia, reikia atlikti eksperimentą ir iš tiesų ja pabūti (bent dešimt ar penkiolika minučių) – tada tu viską suprasi.

Ir pabaigai. Išduosime nedidelę paslaptį, kad blogų mamų paprastai nejaudina, geros jos ar blogos. Ir tokių straipsnių jos dažniausiai neskaito.