Dažnai sergančių vaikų mūsų dienomis yra labai daug. Tai – rimta problema, nes nuolat pasikartojančios ligos pablogina sveikatos rodiklius, lėtina protinį ir fizinį vystymąsi, formuoja naujas patologijas, lemia tai, kad ateityje sveiko palikuonio susilaukti yra sunkiau. Lyg to dar būtų maža, šeimoje jaučiama didelė įtampa, sumažėja jos socialinis aktyvumas, tėveliai neretai puola į neviltį. Gydytojai, apžiūrėdami tokį ligoniuką, konstatuoja: „Jis priklauso dažnai sergančių vaikų grupei“. Medicinoje yra terminas „bendras vaikų sergamumas“. 45–55 % visų vaikų ligų atvejų priklauso tiems vaikams, kurie dažnai ir ilgai serga. Paprastai tai būna silpno imuniteto mažyliai, kurių kvėpavimo takų ligas apsunkina bakterinės ligos.

Minėtajai grupei vaikai priskiriami atsižvelgiant į tai, kiek kartų per metus sirgta ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat ir į komplikacijas: iki 2–3 metukų – 6 susirgimai per metus ir daugiau; suėjus 4 metukams – 5; 5–6 metukų vaikams – 4 susirgimai; sulaukus 7–8 ir daugiau – 3. Vaikai su lėtine pneumonija ir bronchine astma į šią grupę nepatenka – jie priskiriami kitai, kaip turintys plaučių ir bronchų patologiją.

Dažnos kvėpavimo takų infekcijos labai sutrikdo vaiko sveikatos būklę, lemia antrinio imunodeficito formavimąsi.


Kodėl tavo vaikas dažnai serga?

Tavo mažylį supa žmonės, aplinka. Atsakyk sau į šiuos klausimus ir išanalizuok padėtį.

• Ar šeimoje yra suaugusiųjų, sergančių lėtinėmis kvėpavimo takų ir LOR organų ligomis?
• Prisimink ligas, kuriomis sirgai nėštumo metu: ar nesirgai angina, virusine kvėpavimo takų infekcija? Esmė ta, kad šios ligos pažeidžia net negimusio mažylio imunitetą.
• Didelę įtaką vaiko imuninei sistemai turi nėščiosios toksikozė, žalingi tėvelių įpročiai. Rūkančios moterys dažnai susilaukia nusilpusių ir nedidelės kūno masės vaikų. Pasyvus rūkymas taip pat kenksmingas – jis prisideda prie pakartotinių kvėpavimo takų ligų vystymosi. Alkoholio vartojimas nėštumo metu neretai lemia toksikozę, priešlaikinį gimdymą, nedidelę naujagimio kūno masę, o ateityje – dažnas vaiko kvėpavimo takų ligas.
• Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų sergamumą, yra racionali mityba. Tikriausiai žinai, kad maitinimas krūtimi teigiamai veikia mažylio imunitetą, didina atsparumą infekcijoms. Moters piene yra pakankamai medžiagų (ypač – imunoglobulino A), kurios užkerta kelią viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno ir vidurinės ausies ligoms. Dažniau serga neišnešioti vaikai, taip pat tie, kurie turi virškinimo sutrikimų, serga anemija, žarnyno disbakterioze, užkrūčio liaukos hiperplazija. Po skiepų būtina saugoti mažylius nuo peršalimo ir kontakto su ligoniais.
• Dėl dažnų kvėpavimo takų ligų neretai galima kaltinti prastas buitines sąlygas, tačiau pakartotinai serga ir pasiturinčių šeimų vienturčiai. Šiuo atveju taip nutinka dėl vadinamosios „hiperpriežiūros“ – oro temperatūra bute visada per aukšta, mažylis permaitinamas, per daug šildomas, retai išvežamas į lauką.
• Dažnai sergama ir dėl netinkamo gyvenimo būdo. Vaikai negrūdinami, mažai laiko preleidžia gryname ore, bute nesilaikoma elementarių sanitarinių ir higienos normų.
• Kaip jau minėta, vaikučius reikia saugoti nuo kontakto su ligoniais. Dauguma mamyčių skundžiasi, kad kai tik mažylis pradėjo lankyti darželį, jis ėmė dažnai sirgti. Užsikrėsti galima ir viešajame transporte, tad geriau lankyti tokį darželį, kuris būtų netoli nuo namų, kad iki jo būtų galima nueiti pėstute – rizika susirgti kvėpavimo organų ligomis sumažės 15–17 %.

Gydykitės kartu

Net ir po ligos nevertėtų nustoti stiprinti vaiko sveikatos – tai puikus laikas pradėti grūdintis, daryti mankštą, masažą, išmėginti fitoterapiją. Naujausiais vaistais jau nebesižavima – vis dažniau atsigręžiama į natūralią mediciną. Juk įvairios vaistažolės imuniteto stiprinimui, peršalimo ligų gydimui ir hipovitaminozės profilaktikai naudojamos jau nuo neatmenamų laikų.

Siūlome keletą receptų, padėsiančių įveikti kvėpavimo takų infekcijas:

• Universali priemonė nuo peršalimo ligų, hipovitaminozės ir mažakraujystės – dilgėlių lapų arbata. Užpilk šaukštą džiovintos žaliavos stikline verdančio vandens. Arbatą reikia gerti prieš valgį, po 1/4–2/3 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
• Gluosnio žievė naudojama viršutinių kvėpavimo takų ligų gydymui. Užpilk 20 g žaliavos stikline verdančio vandens. Arbata geriama po vieną valgomąjį šaukštą 5–6 kartus per dieną. Krūtimi maitinamiems mažyliams rekomenduojama jos duoti po pusę arbatinio šaukštelio 3–4 kartus per dieną.
• Dagių lapų ir žiedų arbata naudojama peršalimo ligų, laringito, burnos gleivinės ir liežuvio uždegimams gydyti. Užpilk šaukštą žaliavos stikline verdančio vandens, palaikyk 4 valandas. Geriama po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną (prieš valgį). Šilta arbata galima skalauti burną ir gerklę.
• Tuopų pumpurų arbata padeda nuo virusinių infekcijų. 2 arbatinius šaukštelius smulkintų pumpurų reikia užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti dvi valandas ir išgerti per dieną.
• Organizmo atsparumą ligoms stiprina avižos. Avižų nuoviras su medumi ir pienu (jeigu nėra alergijos medui) ruošiamas taip: stiklinė avižinių kruopų verdama 5 stiklinėse vandens tol, kol nugaruoja pusė skysčio. Likusį reikia nukošti, įpilti tokį pat kiekį pieno (išeina apie dvi stiklines), užvirinti, įdėti 3 arbatinius šaukštelius medaus ir vėl užvirinti. Gautą kaloringą gėrimą reikia išgerti šiltą per 2–3 kartus.
• Hipovitaminozės ir rachito gydymui rekomenduojama graikinių riešutmedžių lapų arbata: šaukštas žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens ir laikomas 30–40 minučių. Geriama po šaukštą prieš valgį, 3–4 kartus per dieną.
• Sergantiems hipovitaminoze labai naudinga erškėtuogių uogų arbata. Sumaišyk 3 šaukštus šios žaliavos, 1 šaukštą juodųjų serbentų, 3 šaukštus dilgėlių, 3 šaukštus morkos; šaukštas tokio mišinio užpilamas stikline verdančio vandens ir verdamas 10 minučių. Paliekama pritraukti 3 valandas, nukošiama. Geriama po 1/3–1/2 stiklinės 2–3 kartus per dieną (prieš valgį).