Atrodytų, kad galvos smegenys yra labai gerai apsaugotos kaukolės. Deja... Traumos atveju būtent ji dažniausiai ir yra smegenų pažeidimo priežastis. Kaip žinoma, tarp kaukolės kaulų ir galvos smegenų yra smegenų dangalai ir specialus skystis, papildomai saugantis smegenis. Galvos sutrenkimo metu jos iš inercijos juda toliau, kitaip tariant, pakeičia savo padėtį kaukolėje, smarkiai susitrenkdamos į kaulus. Skystis sušvelnina šį smūgį, tačiau ne visada pavyksta išvengti padarinių. Jeigu trauma stipri, smegenis gali pažeisti lūžusios kaukolės skeveldra.

Vaikų smegenys – trapi ir lengvai pažeidžiama konstrukcija. Net ir nedidelis sutrenkimas gali sukelti rimtą galvos smegenų traumą, ypač – pirmaisiais gyvenimo metais, kai kaukolės kaulai dar nėra suaugę vienas su kitu.

Mes, suaugusieji, turime numatyti, kur ir kada mažylio tyko pavojai. Kritimai nuo stalo, ant kurio vystai, arba iš vežimėlio – labai dažnas reiškinys. Vyresni vaikučiai tyrinėja pasaulį tuo pačiu išbandydami ir savo kaktos stiprumą. Mažajam tyrinėtojui nereikia nė aštrių kampų – gumbą jis gali įsitaisyti ir visiškai lygioje vietoje. Gerai, jei tik guzą... Na, o kai mažylis paauga ir ima bėgioti, neaišku, kas už galvos griebiasi dažniau – atžala ar persigandusi mamytė.

Žinoma, visiškai apsaugoti nuo traumų yra neįmanoma. Jeigu vaikutis krinta retai – gal per daug jaudiniesi? Kaip kartą sakė Bendžaminas Spokas, „tai gali išsaugoti jo kaulus, tačiau sugadinti charakterį“.

Kaip sumažinti galvos traumų riziką?

Mažylis iki vienerių metukų

Krūtimi maitinami mažyliai dažniausiai nusirita nuo vystymo staliuko, todėl vystyti vaikutį geriau ne ant stalo, o, pavyzdžiui, ant lovos (ji yra žemesnė). Kad kritimas būtų ne toks skaudus, reikėtų šalia patiesti ir minkštą kilimuką arba pledą.

Dar kelios rekomendacijos:

• Nė sekundei nenusigręžk nuo mažylio, kai jį vystai;
• Stenkis prilaikyti jį ranka;
• Jeigu reikia atsitraukti (paimti buteliuką, pakelti telefono ragelį arba atidaryti duris), pasiimk vaikutį su savimi – antraip jis gali apsiversti nuo nugarytės ant šono (apie tokio akrobatinio triuko pasekmes kartais nesinori ir pagalvoti).

Prižiūrėti atžalą tenka ir tada, kai ji guli savo lovelėje. Na, kol guli – dar nieko, bet kai ima sėstis – prasideda nemalonumai. Jeigu tavo nenuorama jau išmoko sėdėti, būtina tuoj pat persikraustyti į žemą vežimėlį, skirtą pasivaikščiojimams (būtinai mobilų – kitaip tariant, kad mažylis galėtų jame ir sėdėti, ir gulėti. Iš jo sudėtingiau išlipti, o ir kristi ne taip pavojinga).

Mažylis paaugo

Apsaugoti vaikutį nuo kritimų padeda specialios kojinytės su „stabdžiais“ – burbuliukais, neleidžiančiais kojytėms slidinėti. Ypač jos pravers ten, kur yra parketas. Įprasto vaikučio maršruto vietose patiesk kilimėlį (bet tokį, kad jis gerai prisispaustų prie žemės ir neslystų). Bent jau iš pradžių kokiais nors skudurėliais apkamšyk aštrius baldų kampus, atitrauk fotelius ir stalus nuo lango – antraip mažasis alpinistas gali susigundyti užlipti ant palangės (o jeigu langas atidarytas – baisu, kas gali nutikti).

Jeigu vis dėlto...

Jeigu atsitiko nelaimė ir vaikutis parkrito bei susitrenkė galvą, svarbiausia – nepanikuoti ir nepradėti aiškintis, kas kaltas. Visą dėmesį skirk mažyliui. Tavo užduotis – kaip galima greičiau išsiaiškinti, ar trauma buvo rimta. Kaip tai padaryti?


Pati lengviausia trauma – galvos dangalų sumušimas (nepainiok su smegenų sutrenkimu). Galvos smegenys dėl to nenukenčia. Sutrenkimo vietoje gali likti nedidelė mėlynė arba guzas. Vaikutis, paverkęs 10–20 minučių, nusiramina ir elgiasi taip, kaip įprastai. Į gydytoją galima ir nesikreipti.

Galvos smegenų sukrėtimas – daug rimtesnė problema: kartais trumpam prarandama sąmonė, prasideda vėmimas (mažyliams iki trijų mėnesių – daugkartinis), oda pablykšta, išmuša šaltas prakaitas. Vaikutis vangus, mieguistas, atsisako maisto. Tie, kurie jau moka pasiskųsti, sako, kad skauda galvą, ūžia ausyse.

Dar rimtesnė trauma – galvos smegenų sutrenkimas. Sąmonės netenkama ilgam (kartais jos nebūna daugiau kaip valandą). Ypač sunkiais atvejais sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas.

Jeigu kaukolė lūžta, vaiko būklė būna labai sunki. Iš nosies arba ausies gali tekėti kraujas, skystis, aplink akis susidaro mėlynės (kaip akiniai). Labai svarbu žinoti, kad lūžus kaukolei simptomai pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms po traumos.

Štai kodėl po galvos sutrenkimo būtina itin atidžiai stebėti atžalos būklę. Jeigu kyla kokių nors įtarimų, matai, kad kažkas negerai – tuoj pat kreipkis į gydytoją.

Ką galima padaryti

Jeigu nematyti aiškių kaukolės lūžių, prie sutrenktos vietos reikia pridėti šaltame vandenyje suvilgyto audinio arba į rankšluostį įvynioto ledo. Tai sumažins skausmą, pristabdys tinimą ir kraujavimą.

Kraujavimą galima stabdyti ir taip – pridėk prie žaizdelės tankios medžiagos gabaliuką (tamponą). Jeigu kraujas persigers, uždėk antrą sluoksnį. Dėmesio! Jeigu kraujavimas per 15 minučių nesustoja, būtina kviesti gydytoją.

Po bet kokios galvos traumos vaikučiui reikia ramybės, tačiau vieną valandą neleisk jam miegoti – kitaip nesuprasi, ar labai rimta yra jo būklė. Žadink atžalą ir naktį. Jeigu jis neatsako į paprastus klausimus, arba jeigu sutrinka jo judesių koordinacija, kartojasi vėmimas – nedelsdama kviesk gydytoją.

Atkreipk dėmesį į vyzdžius: jeigu jų dydis nevienodas, vadinasi, galvos smegenys yra rimtai pažeistos. Jeigu įtari rimtą traumą, o mažylis užmigo – nelauk, kol jis prabus, ir kviesk gydytoją.

Jeigu susitrenkęs galvą vaikutis prarado sąmonę ir tu jau iškvietei greitąją – paguldyk mažylį ant šono, kad išvemtas skrandžio turinys nepatektų į kvėpavimo takus. Jeigu manai, kad pažeistas ir stuburas (vaikas iš aukštai krito ant galvos arba nugaros), paversti reikia itin atsargiai ir taip, kad galva ir liemuo sudarytų viena linija (tai padės išvengti papildomų traumų).

Tačiau svarbiausia yra išlikti ramiai. Nuo tavo reakcijos priklauso ir vaikučio sveikata.