Vaiko pilvukas jaunai mamytei kelia daugybę rūpesčių: tai mažylį kamuoja diegliukai, tai kaupiasi dujos, tai, atrodytų, nei iš šio, nei iš to užkietėja viduriai. Kaip padėti atžalėlei?

Vidurių užkietėjimo priežasčių gali būti daug, o „scenarijus“ daugiau ar mažiau visada toks pat: mažylis kenčia, verkia, o mamytė, išbandžiusi daugybę liaudiškų receptų, taip pat pasiruošusi nuleisti rankas ir verkti kartu su vaiku. Bėda tik ta, kad niekas nuo to nepasikeis, todėl reikia susiimti ir pamąstyti, ką daryti toliau. Kad galėtum pagelbėti, turi šį bei tą žinoti ir šias žinias pritaikyti praktiškai. Vidurių užkietėjimas – viena iš labiausiai paplitusių vaikų virškinamojo trakto patologijų. Jeigu neatkreipsi į šią problemą dėmesio, ji gali peraugti į rimtą ligą, pavojingą tiek fizinei, tiek psichologinei vaiko sveikatai. Kodėl? Išsiaiškinkime.

Kai atrodo, kad išeities nėra

Vidurių užkietėjimas – tai žarnyno funkcijos sutrikimas, kai padidėja intervalai tarp tuštinimosi. Jeigu 3–6 mėnesių kūdikis, maitinamas krūtimi arba mišinukais, nebetepa sauskelnių net 1–2 kartus per dieną, galima įtarti, kad vaikui užkietėjo viduriai. Tą patį galima pasakyti ir tuo atveju, jeigu vaikas tuštinasi kasdien, tačiau šis procesas dėl kietų išmatų sukelia jam didžiulį diskomfortą: jis stengiasi, verkia, o pilvukas pučiasi kaip balionas. Pažįstama situacija? Ką daryti? Kokių gydymo priemonių imtis? Daryti klizmą, masažuoti pilvuką, naudoti rektalines žvakutes ar duoti laisvinamųjų?

Vidurių užkietėjimo priežastys

Kodėl vaikui užkietėjo viduriai? Veiksnių daugybė, bet gydytojai skirsto juos į dvi grupes. Pirmoji – organinis vidurių užkietėjimas, susijęs su anatominėmis kurios nors žarnyno dalies ypatybėmis. Dažniausiai organinis užkietėjimas yra susijęs su Hiršprungo liga (vegetacinės nervų sistemos mazgų trūkumu kuriame nors storosios žarnos segmente, kitaip – storosios žarnos segmento inervacijos sutrikimu, dėl kurio sutrinka ir išmatų slinkimas žarna, užkietėja viduriai) ir dolichosigma.

Jeigu medicininės apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių anatominių defektų, užkietėjimai priskiriami funkcinei kategorijai. Tokio užkietėjimo priežastys:

• Perėjimas nuo maitinimo krūtimi prie mišinukų;
• Mamos mityba (jeigu mažylis maitinamas krūtimi);
• Mažylis gauna mažai vandens (dažnai jam duodama kefyro, sulčių ir panašiai, tačiau pamirštama, kad labiau už viską jam reikia paprasčiausio vandenuko);
• Mažyliui duodama tokio maisto, su kuriuo skrandukas dar nepajėgus susidoroti;
• Rachitas (sergančiųjų šia liga raumenys būna nusilpę, įskaitant ir žarnyno sienelių maskulatūrą);
• Anemija (jeigu trūksta geležies, žarnyno raumenys nepakankamai aprūpinami deguonimi, todėl jie yra silpnesni);
• Žarnyno mikrofloros disbalansas (pavyzdžiui, po antibiotikų) ir pan.

Jeigu vaikas vyresnis, prie išvardintų priežasčių  galima priskirti ir psichologinį faktorių, pavyzdžiui: mažylis darželyje pasigenda jam įprasto puoduko, todėl kenčia. Išmatos kietėja, yra suspaudžiamos, traumuoja tiesiąją žarną (išmatose gali atsirasti kraujo), pastebimi neurologiniai sutrikimai (vaikas baudžiamas, baramas ir gėdinamas už tai, kad neiškentęs sutepė kelnaites, o problema tuo tarpu tampa dar rimtesnė).

Kuo baigiasi vidurių užkietėjimai?

Savaime suprantama, nei reti, nei dažni vidurių užkietėjimai nieko gera neduoda. Kaupdamas išmatas, žarnynas negali išsaugoti savo mikrofloros, be to, sutrinka jo gleivinės maitinimas, pablogėja naudingų medžiagų įsiurbimas, todėl nukenčia ir organizmo audinių medžiagų apykaita. Žarnynui gali visai nepatikti, kad jį naudoja kaip sandėlį, todėl prasidės uždegimas (kolitas). Rezultatas – pilvo skausmai, organizmo intoksikacija. Trumpai tariant, pasekmės ne pačios maloniausios, todėl problemos atidėlioti nereikia.

Greitoji pagalba užkietėjus viduriams

Mažylis nepasituštino į vystyklus 2 dienas? Ką daryti, kaip suteikti pirmąją pagalbą? Imkis skubių priemonių! Tavo namų vaistinėlėje būtinai turi būti:

• Vamzdelis, padedantis pašalinti dujas;
• Glicerininės žvakutės;
• Švirkštynė.

Vamzdelis naudojamas mechaninei tuštinimosi stimuliacijai. Jo galiukas patepamas vazelinu ir įkišamas į išangę (maždaug 3–5 cm). Jeigu tai nepadeda pasituštinti, reikia arba padaryti klizmą, arba įstatyti rektalinę žvakutę su glicerinu. Valomajai klizmai naudojamas virintas kambario temperatūros vanduo, į kurį įpilama glicerino (stiklinei vandens – šaukštelis arba du). Kiek reikės skysčio, priklauso nuo vaiko amžiaus:

• 2–4 mėnesiai – 60 ml;
• 6–9 mėnesiai – 100–200 ml;
• 9–12 mėnesių – 120–180 ml;
• 1–2 metai – 200–250 ml ir t. t.

Žvakutes naudoti ir tinkamą dozę parinkti paprasčiau: vyresniems nei 3 mėnesių mažyliams naudojamos žvakutėse su 0,75 g glicerino. Ir klizmai, ir žvakučių statymui taikomos tos pačios taisyklės: vaikas guldomas ant kairio šono, kojos sulenkiamos. Geriau, kai procedūrą atlieka du suaugusieji, tačiau mamytė gali ją atlikti ir viena. Prilaikyk kaire ranka vaiko kūną, o dešine sulenk kelius. Tada kairės rankos pirštais praskirk sėdmenis ir dešine į tiesiąją žarną sukišk žvakutę (arba daryk klizmą). Jeigu darai klizmą, svarbu atminti, kad žarnelės galiuką reikia įkišti 4–5 cm, jeigu naudosi žvakutę – visą. Ir vienu, ir kitu atveju būtina porai minučių suspausti sėdmenis.

Atmink, kad be gydytojo žinios NEGALIMA naudoti žvakučių ir daryti klizmų daugiau kaip 7 dienas. Tai reiškia, kad jeigu užkietėjimai kartojasi, būtina kreiptis į pediatrą.

Kodėl reikia pas gydytoją?

Atrodytų, anokia čia bėda – užkietėjimas... Ar reikia dėl tokios problemos gaišti laiką poliklinikoje? Taip! Jeigu krūtimi maitinamas mažylis dvi dienas nesituštino – tai būtina.

Apsilankyti pas pediatrą reikia ir tuo atveju, jeigu vaikas vyresnis, ir atsiranda štai tokių bėdų:

• Mažylis skundžiasi, kad tuštinantis jam skauda;
• Išmatose pastebi kraujo;
• Vaikas nenori tuštintis ant puoduko – geriau jau daro į kelnes;
• Pastebi, kad apatiniai šiek tiek sutepti, o vaikas „dideliu reikalu“ į tualetą šiandien nėjo.

Dažniausiai vidurių užkietėjimą įveikti padeda pakoreguota mityba, pakankamas skysčių gėrimas, gydomoji fizinė terapija, tačiau kartais reikia ir endokrinologo, neurologo, gastroenterologo arba chirurgo pagalbos. Nežiūrėk į problemą pro pirštus – pasirūpink vaiko sveikata.