Kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko?

@ Shutterstock

„Pampers“ pataria: čiulptukas prie jo įpratusiam vaikučiui tampa tikra pirmąja meile, tad jo atsisakymas gali būti ypač skausmingas. Vis tik, dauguma specialistų rekomenduoja šio įpročio atsikratyti sulaukus 6-12 mėnesių. Dalinamės patarimais, kaip su čiulptuku atsisveikinti be ašarų!

Pradėkite nuo saikingo čiulptuko naudojimo


Saikingai naudojamas čiulptukas - puiki ir nekenksminga priemonė, padedanti kūdikiui savarankiškai nurimti, greičiau užmigti, manoma, kad jis sumažina staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką.

Žinoma, tėvams reikėtų suprasti, kad verkdamas vaikas parodo alkį, skausmą ar nuovargį, prašo dėmesio, globos, meilės, tad, visų pirma, reikėtų pasirūpinti vaikelio poreikiais, o ne bandyti jo nutildyti duodant čiulptuką. Medikų teigimu čiulptukas reikalingiausias ir naudingiausias mažyliams, o 6-12 mėnesių sulaukę ar vyresni vaikučiai jį burnytėje laiko labiau iš įpročio.

Čiulptukas turi būti naudojamas tik saikingai, kitaip jis gali būti žalingas. Čiulptuko nereikėtų duoti tinkamai žįsti dar nemokantiems kūdikiams, kadangi jo ir krūties čiulpimas skiriasi, prie čiulptuko pripratęs naujagimis gali susidurti su žindymo problemomis. Be to, ypač dažnas čiulptuko naudojimas, Suomijos medikų teigimu, siejamas su pasikartojančiomis, skausmingomis ausų infekcijomis (otitu).

Vyresni nei 3-4-erių metų vaikučiai, kurie tebenaudoja čiulptuką, gali susidurti su rimtomis odontologinėmis problemomis. Čiulptuko (o taip pat ir piršto, delniuko ar kitų daiktų) nuolatinis čiulpimas gali būti netaisyklingo sąkandžio, kreivų dantukų priežastimi. Ilgas ir dažnas čiulptuko naudojimas taip pat siejamas su prastesniais kalbiniais įgūdžiais - juk nuolat burnytėje čiulptuką laikantis vaikutis kalba gerokai mažiau.
 

Gamintojo nuotr.

 

Su čiulptuku atsisveikinkite draugiškai

Saikingai naudojus čiulptuką nuo pat kūdikystės, vėliau jo atsisakyti bus gerokai lengviau. Dažniausiai 6-12 mėnesių sulaukę vaikučiai patys vis pameta čiulptuką. Jie jau ima ropoti, o vėliau ir vaikščioti, domisi aplinka, rastus daiktus ne tik čiupinėja, bet ir į burnytę kišasi, tad čiulptukas nebėra toks reikalingas. Svarbu pastebėti pirmuosius „pametimus“ ir čiulptuko vaikui negrąžinti, o vis retinti jo naudojimą bei galiausiai visiškai jį pamiršti.

Jeigu vaikutis (ypač vyresnis) stipriai prisirišęs prie savo čiulptuko, tai neatimkite jo jėga ir nebandykite „išlaukti“, kol vaikas liausis verkęs. Geriau pasinaudokite paprastomis gudrybėmis, kurios padės mažyliui čiulptuko atsisakyti savo noru ir su šypsena veide.

Ženkite į suaugusiųjų pasaulį. Net ir patys mažiausi vaikučiai skuba užaugti. Padiskutuokite su vaiku, kuo skiriasi vaikai ir suaugusieji, pateikite pavyzdį, kad suaugusieji čiulptukų nenaudoja. Pasiūlykite vaikui žengti į suaugusiųjų pasaulį ir atsisakyti čiulptuko.

Naudokite čiulptuką tik sutartu laiku. Susitarkite su vaiku, kad čiulptukas bus naudojamas tik tam tikru metu, pavyzdžiui, prieš nakties miegą, ruošiantis dienos poguliui ar važiuojant automobiliu. Dar labiau sumažinus čiulptuko naudojimo laiką vėliau jo visiškai atsisakyti bus lengviau.

Nukreipkite dėmesį. Vaikui išspjovus čiulptuką, jį paslėpkite, o kuomet mažylis jo vėl pasiges pabandykite nukreipti jo dėmesį - padainuokite, nusineškite prie lango ir parodykite varnas, duokite barškutį ar skanų užkandį.

Paprašykite palaukti. Vaikui pradėjus reikalauti čiulptuko pažadėkite jį paduoti, tačiau tik po tam tikro laiko, pavyzdžiui, po 10 minučių. Per tą laiką bendraukite su vaiku, nukreipkite jo dėmesį, būtinai pagirkite kantrų vaiką.

Raskite kitą „ramybės sargą“. Čiulptukas yra saugumą užtikrinantis nusiraminimo įrankis. Atsisakykite jo, tačiau (ypač jautriam vaikui) pasiūlykite alternatyvą - jį globosiantį pliušinį meškutį, šiltą antklodę, spalvingus karolius...

Susitarkite dėl čiulptuko atsisakymo dienos. Tiek mažiems, tiek dideliems sunku „lyg kirviu nukirsti“ ir per akimirką atsikratyti mėgstamo įpročio, tam reikia psichologiškai pasiruošti. Susitarkite su vaiku, kad čiulptuko atsisakysite po 3 dienų (vaikui bus sunku suvokti ilgesnį laiko tarpą). Kiekvieną dieną, po kelis kartus vis priminkite vaikui, kad artėja atsisveikinimo su čiulptuku diena, aptarkite, kaip vaikas jaučiasi, ar jis pasirengęs, dar kartą paaiškinkite, kad čiulptuko atsisakymas - svarbus suaugusio žmogaus darbas. Atėjus laikui atsisveikinkite su čiulptuku ir atšvęskite šią svarbią progą! Įsijunkite muziką, šokite, valgykite skanėstus, girkite vaiką. Juk reikia pasidžiaugti tokiu brandžiu poelgiu!

Sukurkite Čiulptuko istoriją. Vaikų fantazija ir realybė persipina, tad čiulptuką jie gali suvokti ne tik kaip daiktą, bet kaip gyvą padarėlį. Sukurkite istoriją apie Čiulptuką, kuris atkeliavo į jūsų namus, norėdamas draugauti su mažu vaikučiu. Bet mažas vaikutis jau užaugo, o Čiulptukas pasiilgo savo tėčio ir mamos, jis jau norėtų keliauti namo, paatostogauti, o tuomet rasti kitą mažą vaikelį...

Sugadinkite čiulptuką. Nė vienai „draugiškai“ priemonei nesuveikus, galite paprasčiausiai sugadinti čiulptuką. Subadykite jo galiuką adatėle, įkirpkite, užlašinkite citrinų sulčių. Sugadintas čiulptukas vaiko nebedžiugins ir nebedomins. Jeigu vaikas klausinės, paaiškinkite, kad čiulptukas paprasčiausiai susidėvėjo dėl ilgo naudojimo, tad jį teks išmesti.



Tėveliams reikėtų suprasti, kad visi vaikai skirtingi. Vieni vaikučiai čiulptuko atsisako natūraliai ir greitai, o kitiems, tai sudėtinga ir ne vieną ašarą išspaudžianti užduotis. Svarbu išlikti kantriems, bet tvirtiems. Užjauskite ir paguoskite, tačiau nenusileiskite ir nepataikaukite vaikui. Liūdesio akimirkas netrukus pakeis pasididžiavimas savimi atsikračius vaikiško įpročio ir žengus dar vieną žingsnelį į suaugusiųjų pasaulį!

» Rašyti komentarą