„Pampers“ pataria: gripas yra pavojingas dėl didelės komplikacijų, kurios net gali būti mirtinos, rizikos. Labai svarbu mokėti atskirti gripą nuo peršalimo ir susirgus nesigydyti namuose, nelaukti, kol negalavimai praeis savaime, o kreiptis į medikus.

Gripo ir peršalimo simptomai

Tiek gripą, tiek peršalimą (kuris medikų yra vadinamas ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija) sukelia oro lašeliniu būdu plintantys virusai. Šiuos susirgimus „vienija“ keletas panašių simptomų, tačiau simptomų intensyvumas labai skiriasi - peršalimą iškęsti gerokai lengviau, o gripą bei jo sukeltas komplikacijas kartais net tenka gydyti ligoninėje.

Gripo simptomai:

• Staigi, ūmi ligos pradžia, savijauta sparčiai blogėja;
• Ūmiai pakilusi, aukšta temperatūra (38°C ir daugiau);
• Didelis nuovargis, bendras silpnumas;
• Šaltkrėtis;
• Stiprus raumenų, akių skausmas;
• Sausas, sunkus kosulys;
• Stiprus gerklės skausmas;
• Diskomfortas, spaudimas krūtinės srityje;
• Sloga, užsikimšusi nosis ir čiaudulys kamuoja rečiau arba šie simptomai nestiprūs.

Peršalimo simptomai:

• Ligos pradžia nėra ūmi, savijauta prastėja po truputį, laipsniškai;
• Nestiprus karščiavimas (dažniausiai iki 37-37,5°C);
• Sloga, nosies užsikimšimas, čiaudulys;
• Nestriprus arba vidutinio stiprumo gerklės skausmas;
• Kosulys lengvas, nelabai dažnas;
• Bendra savijauta patenkinama, gali būti juntamas nedidelis nuovargis, mieguistumas;
• Šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai nebūdingi, pasireiškia retai arba šie simtpomai nestiprūs.

Pagrindiniai gripo ir peršalimo skirtumai

Gripą nuo peršalimo galima atskirti pačioje susirgimo pradžioje. Gripas nuo peršalimo skiriasi labai ūmia ir staigia ligos pradžia, t.y. susirgus gripu iškart pakyla aukšta temperatūra, ima kamuoti galvos, raumenų skausmai, krėsti šaltis. Peršalimas įprastai yra laipsniškas, dažniausiai iš pradžių pasireiškia nosies užgulimas, čiaudulys, sloga, vėliau ima perštėti gerklę, pakyla neaukšta temperatūra.

Gripas yra pavojingas, nes jam, skirtingai nuo peršalimo, yra būdingos komplikacijos. Jos labai pavojingos senyvo amžiaus arba silpnesnės sveikatos, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos yra plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, kraujo užkrėtimas. Retesnės, bet labai pavojingos - širdies raumens ir smegenų uždegimas.

Skirtingas gripo ir peršalimo gydymas

Peršalus dažniausiai pakanka nesudėtingo, simptomus palengvinančio gydymo ir poilsio. Ligoniui rekomenduojama gerti daug skysčių, arbatos, galima (ir tikrai verta) remtis liaudies medicinos išmintimi ir prisiminti imbierą, medų, citrinas, avietes. Dėl vaistų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kuris gali pasiūlyti karščiavimą mažinančių (tačiau prisiminkite, jog „mušti“ reikia tik aukštesnę nei 38,5°C temperatūrą, nes karščiavimas yra organizmo būdas kovoti su ligų sukėlėjais), nosį „atkemšančių“ ir gerklės skausmą slopinančių preparatų.

Įtariant gripą labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris įvertins ligonio būklę ir skirs gripo virusus veikiančių vaistų. Sergantiems gripu, kaip ir peršalusiems, reikia gerti daug skysčių, ilsėtis, mažinti didelį karščiavimą ir slopinti kitus varginančius ligos simptomus. Taip pat labai svarbu visiškai pasveikti ir į mokymo įstaigą ar darbą grįžti tik gydytojui leidus. Ūmus gripo periodas trunka 3-7 dienas, tačiau jam pasibaigus žmogus tebėra labai pažeidžiamas ir gali lengvai vėl „pasigauti“ gripo komplikacijas sukeliantį virusą ar bakteriją.

Kaip apsisaugoti nuo gripo ir peršalimo?

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja skiepytis ir taip apsisaugoti nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų. Skiepytis nuo gripo tikslingiausia rudens, žiemos laikotarpiu. Pasiskiepyti rekomenduojama į rizikos grupę patenkantiems žmonėms: vyresnio amžiaus, silpnos sveikatos, lėtinėmis ligomis sergantiems, vaikams nuo 6-erių metų amžiaus, nėščiosioms.

Gripas ir peršalimas plinta oro lašeliniu būdu, todėl nuo šių infekcijų padeda apsisaugoti ir bendros sveikatos stiprinimo, higienos ir etiško elgesio susirgus taisyklės. Svarbu dažnai plauti rankas, padidėjus sergamumui arba prasidėjus epidemijoms vengti didelių žmonių susibūrimo vietų (jose galima dėvėti apsaugančią veido kaukę), kosėjant ar čiaudant būtina prisidengti burną, panaudotas servetėles iškart išmesti, o susirgus gydytis namuose bei paraginti tą daryti kitus sergančiuosius.