Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme dažniausiai užduodamus klausimus apie vaiko kišenpinigius. Šioje dalyje pakalbėsime apie tai, kaip išmokyti atžalą taupyti ir kaip kovoti su jos kaprizais parduotuvėje.
 
Kaip išmokyti vaiką taupyti?
 

• Parodykite tai savo asmeniniu pavyzdžiu. Dalinkitės su vaiku savo planais apie ilgalaikius pirkinius, (pavyzdžiui, kad ketinate nusipirkti kompiuterį, didesnį automobilį, šaldytuvą ar televizorių). Paaiškinkite, kodėl šis daiktas svarbus ir reikalingas, kad neturite jam tiek pinigų iš karto, ir kad jums teks po truputį atidėti, taupyti. Jeigu tai vaikui įdomu, galite papasakoti, kokią sumą jau sutaupėte.
• Padovanokite taupyklę. Kad maži vaikai nepamestų ir neišleistų savo santaupų, geriausia jiems būtų nupirkti taupyklę. Taip atsiras konkreti vieta, kurioje jie laikys savo santaupas. Pinigus geriausia duoti monetomis ir nestambiomis kupiūromis, kad vaikas galėtų vizualiai įvertinti, kiek pinigų turi, ir ar jų užteks patenkinti savo norą.
• Trokštamų pirkinių sąrašas arba žurnalas. Iš pradžių paklausinėkite vaiko, padėkite jam apsispręsti. Parodykite savo susidomėjimą tuo, kaip vaikas renkasi, kaip elgiasi su savo pinigais – tai padės jam rinktis ne „įjungus autopilotą“, o sąmoningiau, pasveriant „už“ ir „prieš“. Tėvai neturėtų primesti savo nuomonės, skatinti priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tačiau jie gali kartu aptarti prioritetus, kaip pasiekti užsibrėžtą tikslą. Pirkinių žurnale pažymėkite, ką geriausia įsigyti iš karto, o kas gali palaukti. Kartu paskaičiuokite, kiek laiko reikės taupyti ir neleisti pinigų, kad būtų galima nusipirkti tai, apie ką svajoja jūsų atžala.
• Mokykite taupumo. Tegul jūsų vaikas išmoksta taupyti ne tik pinigus, bet ir resursus apskritai: išeidami iš kambario išjunkite šviesą, be reikalo neleiskite vandens ir pan. Kartu tyrinėkite sąskaitas už komunalines paslaugas. Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumą ir tapti pernelyg šykštiems – juk šventės, išvykos ir kiti maži malonumai yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis.
• Pinigų duokite reguliariai. Pavyzdžiui – savaitės pradžioje. Jeigu vaikas išnaudos savo savaitės limitą, savaitgaliui nieko neliks. Na, o jeigu nenusipirks šokoladuko iš karto, galbūt baigiantis savaitei jis turės pakankamai pinigų stambesniam pirkiniui.
• Skatinkite papildomą uždarbiavimą. Vasarą galima paklausinėti savo pažįstamų, ar kas nors iš jų turi laisvą „darbo vietą“ – galbūt reikia išvesti šunį pasivaikščioti arba sulakstyti į parduotuvę. Paaugliai gali įsidarbinti ir iš tikrųjų – jie taip pasisems svarbios patirties (reikės išmokti sutarti su kitais darbuotojais, derinti savo veiksmus su jais ir t.t.).
• Su paaugliais galima aptarti šeimos biudžetą ir pirkinius. Apžvelkite pagrindines išlaidas: drabužių pirkimą, komunalines paslaugas, laisvalaikio išlaidas, maisto produktų sąrašą, kursus... Prieš eidami į parduotuvę pasiūlykite produktų sąrašą sudaryti kartu: tegul vaikas pažvelgia į šaldytuvą ir įvertina, ko šeimai reikės artimiausią savaitę. Vyresniems vaikams galima patikėti savarankišką apsipirkimą. Dar viena idėja: lyginkite kartu su vaikais produktus pagal svorį, kainą už kilogramą, ieškokite pigesnių, lyginkite kokybę. Su paaugliu planuokite šeimos atostogas – jis gali pažiūrėti, kiek kainuos lėktuvo bilietas, nakvynė viešbutyje ir t.t.

 
Kaip reaguoti, jei vaikui parduotuvėje prasideda isterija?
 
Jei isterijos priežastis yra fiziologinė (nuovargis, alkis...): atidėkite pirkinius vėlesniam laikui. Su bloga vaiko nuotaika įkalbinėjimais ir grasinimais nesusidorosite. Po parduotuves geriausia vaikščioti tada, kai vaikas pailsėjęs, sveikas ir sotus.
 

Vaikas rodo savo kaprizus viešumoje dėl eksperimento: atimkite iš „aktoriaus“ žiūrovus – išeikite į lauką. Svarbu, kad išspręsti jūsų problemą nemėgintų kiti pirkėjai.
 
Vaikas tikrina savo ribas, kiek galima manipuliuoti tėvais: nepasiduokite provokacijai. Nusileisdami isterijai jūs tik skatinate negatyvių bruožų (kapriziškumo, lepumo, egoistiškumo ir agresyvumo) formavimąsi. Stenkitės tokiu atveju nereaguoti niekaip (nebendraukite ir nebarkite).
 
Vaikas tiesiog nebrandus (kai kuriems vaikams sunku žiūrėti į gausų parduotuvės asortimentą – tai jiems per didelė pagunda): šiuo atveju geriau kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į parduotuves su vaiku ir pakartoti eksperimentą maždaug po mėnesio ar dviejų.
 
Paverskite parduotuvę žaidimo aikštele: leiskite vaikui rinktis, ką pirkti (pvz., arba jogurtą, arba sultis). Paprašykite surasti konkretų maisto produktą. Išmokykite apsipirkinėti žiūrint į pirkinių sąrašą (jeigu vaikas nemoka skaityti, pasidarykite korteles su paveiksliukais).
 
Sėkmės!