Daugumai vaikų matematika sekasi sunkiai – netgi dedant šio mokslo pagrindus susiduriama su problema: mažieji niekaip negali išmokti daugybos lentelės.
Jeigu pažiūrėsite į mokyklinuko sąsiuvinio langeliais viršelį, turbūt pamatysite štai tokį vaizdą.
Vyresnių klasių moksleivių sąsiuviniai dar blogesni – daugybos lentelės ant jų iš viso nėra. Vietoje jos – daugybė nereikalingų ir kol kas nieko nereiškiančių formulių.
Tikriausiai paprieštarausite: kuo gi toks sąsiuvinis blogas? Nieko neįtariantys tėvai mato, kad daugybos lentelė yra. Tokią pat matydavo ir ant savo sąsiuvinių, tad kas čia gali būti ne taip?
O problema štai kur: tai – NE daugybos lentelė.
Daugybos lentelė turėtų atrodyti štai taip:
Kartais ši lentelė dar vadinama „Pitagoro lentele“. Į viršutinę eilę ir kairį stulpelį galima net nežiūrėti – tik į štai tokį stačiakampį.
Visų pirma, tai tikrai lentelė. O antra – ji daug įdomesnė, todėl mokytis yra lengviau!
Nė vienam vaikui „tradicinė“ daugybos lentelė nėra įdomi, ir netgi patiems protingiausiems praktiškai neįmanoma rasti joje dėsningumų ir kitų įdomių „kabliukų“.
Kai mokytoja pasako mokiniams, kad reikia išmokti daugybos lentelę, vaikai priešais save jokios lentelės nemato – jie iš karto supranta, kad matematika – tai mokslas, kur įprasti dalykai vadinami kažkaip kitaip, kad viską reikia kalti, o suvokti nieko neįmanoma. Ir daryti viską reikia taip, kaip pasakyta, o ne taip, kaip būtų prasminga.
Kuo Pitagoro lentelė pranašesnė?
- Pirma – nėra „informacinio triukšmo“, kitaip tariant – sąlygų ir pavyzdžių kairėje pusėje.
- Antra – čia reikia šiek tiek pasukti galvą. Čia juk niekur net neparašyta, kad tai – daugybos lentelė. Tiesiog lentelė ir viskas.
- Trečia – jeigu ji bus nuolat vaikui po ranka, jis nesąmoningai visus šiuos skaičius išmoks. Į klausimą „Kiek bus 7x7?“ jis niekada neatsakys „55“ – juk tokio skaičiaus lentelėje nebuvo.
- Greitai išmokti „tradicinę“ daugybos lentelę gali tik vaikai, turintys itin gerą atmintį.
Vaikai nesąmoningai ieško dėsningumų, ir labai džiaugiasi, kai juos randa. Tokių dėsningumų gali rasti netgi tie, kurie dar nemoka dauginti. Pavyzdžiui: skaičiai iš abiejų „įstrižainės“ pusių – vienodi, o juk žmogaus smegenys visur ieško simetrijos, ir jeigu ją randa – apima žodžiais neapsakomas pasitenkinimas.
Visa tai pastebi pats vaikas, ir, kitaip nei tai, ką išgirdo iš kitų, jis atsimena tai visam gyvenimui. Ar atsimenate, kaip ruošėtės egzaminams? Juk jūs pamiršote visas taisykles, išskyrus tas, kurias jums teko gerai „išnarstyti po kaulelį“, arba tas, kurios jums kažkuo patiko, buvo suprantamos, o ne šiaip iškaltos.
Vaikas pamato, kad jam nereikia mokytis visos lentelės – užtenka ir pusės. Jeigu žinoma, kaip reikia dauginti iš trijų, nebereikia mokytis, kiek bus „8x3“ – užtenka ir „3x8“. Kitaip tariant, dvigubai mažiau darbo.
Pastebėtina ir tai, kad smegenys „nevirškina“ sausos informacijos (kad ir tų pačių nesuprantamų pavyzdžių stulpelių). Jos mąsto, analizuoja, „treniruojasi“.
Dar vienas įdomus dalykas (be minėtosios simetrijos): jei nežiūrėdami besite į bet kurį šios lentelės skaičių, ir iki jo nubrėšite stačiakampį nuo pat lentelės pradžios, langelių jame skaičius bus toks, kokį skaičių išsirinkote.
Taip mokomasi ir geometrijos: stačiakampio plotas lygus ilgio ir pločio sandaugai.
Naudojantis tokia lentele net ir dalyba tampa daug paprastesnė!
Patarimas antrokėlių tėveliams: atspausdinkite atžalai štai tokią daugybos lentelę. Galima ją pakabinti kur nors, kur vaikas nuolat matys (ten, kur jis paprastai ruošia pamokas ar žaidžia kompiuteriu), užkišti už sąsiuvinio viršelio ir pan. Kad orientuotis būtų patogiau, išskirkite kita spalva įstrižainę.
Vaiko rezultatai greitai pasitaisys, ir jis nustos skųstis, kad matematika sunki ir neįdomi. Jam nebereikės aklai kalti – jam reikės pakrutinti smegenis, bet jis supras, kaip tai daryti.
P.s. Įprasta daugybos lentelė nėra kažkoks blogis – informacija joje iš esmės ta pati, kaip ir Pitagoro lentelėje, tačiau tai, ką reikia, rasti joje sudėtingiau: juk „informacinis šlamštas“ tik apsunkina mokymosi procesą.
2023-08-28 18:38