Kalėdos – tai šventė, kurią švenčia ir mėgsta visas pasaulis. Kiekviena šalis turi savų tradicijų ir ypatybių. Kai kurios iš jų mums gali pasirodyti keistos, kai kurios – žavios ir nepakartojamos, įkvepiančios. Jeigu nori sužinoti, kaip Kalėdos švenčiamos svetur, arba tau atsibodo kasmet pasikartojantis vienas ir tas pats šventės scenarijus, šis straipsnis – kaip tik tau!

Brazilija. Kalėdos čia karštos. Oro temperatūra siekia 35 laipsnius: apie tikrą sniegą negali būti nė kalbos, tad žmonės puošia eglutes vatos gumulėliais ir dirbtiniu sniegu. Kadangi brazilai labai dievobaimingi, švenčių metu jie eina į bažnyčią ir klauso pamokslų.

Kitaip nei europiečiai, kurie šią šventę švenčia šeimos ir artimųjų rate, jie išeina į gatves, aikštes, čia šoka ir dainuoja. Gruodžio 24 dieną vaikai ir anūkai suvažiuoja į tėvų namus ir sveikina vieni kitus. Jie taip pat turi Kalėdų Senelį: kaip ir daugelyje kitų šalių, jis vaizduojamas raudonais kailinukais ir su žila barzda.

Vokietijoje per Kalėdas ant palangių uždegamos žvakutės (ši tradicija gyvuoja jau ne vieną amžių). Daugelis šeimų daro vainikus su keturiom žvakutėm, kurios simbolizuoja advento sekmadienius. Likus keturioms savaitėms iki švenčių, uždegama viena, po to – antra, trečia. Atėjus Kalėdoms, uždegamos visos keturios.

Šventinis šurmulys prasideda jau gruodžio 6 dieną. Vaikams duodama smulkių dovanėlių ir saldumynų. Ypatinga diena – gruodžio 24-oji. Po pietų gyvenimas daugelyje Vokietijos miestų apmiršta. Apie dešimtą vakaro suskamba varpas, pranešantis, kad prasidėjo šventiniai tarnavimai. Į juos ateina net ir tie, kurie per visus metus nė karto nepagalvojo apie Dievą. Vakare padengiamas gausus stalas, o likusias dvi dienas vokiečiai lanko draugus ir artimuosius, keliauja ir pan.

Kalėdinės dovanos sudedamos į laukinėje namo pusėje pakabintas kojines ar batus.

Prancūzijoje šventė taip pat prasideda gruodžio 6 dieną. Prancūzai turi savo Kalėdų Senelį, ir dovanas jis neša tik geriems ir paklusniems vaikams. Jis keliauja po miestą su didžiuliu dovanų maišu ant asilo, į namus patenka per kaminą, o dovanas palieka kojinėse. Jeigu vaikas nebuvo geras, ryte jis randa rykštę.

Italijoje be tradicinio Kalėdų Senelio vaikus lanko ir burtininkė Befana. Ji panaši į pasakų raganą, tačiau nėra pikta. Į namus patenka taip pat per kaminą: jeigu vaikas visus metus buvo geras, ji pakabintoje kojinėje palieka saldumynų, jeigu neklusnus – daržovių (svogūną, morką, česnaką, burokėlį...). Gal „blogi“ vaikučiai ir nesidžiaugia, bet turbūt vis tiek smagiau gauti tokią dovanėlę, negu rykštę ar angliukus, kaip daroma kitose šalyse.

Graikija – stačiatikių šalis, tačiau švenčia Kalėdas su likusiu Vakarų pasauliu. Tie tikintys, kurie laikosi senųjų tradicijų, Kalėdas švenčia kaip ir rusų stačiatikių Bažnyčia. Tai pati mėgstamiausia graikų šventė: kiekvienuose namuose puošiamos eglutės, o stalas nukraunamas žiemos vaisiais (figomis, razinomis, riešutais ir pan.). Taip pat patiekiami ir dviejų rūšių sausainiai: su migdolais ir medumi. Svarbiausią vietą ant stalo užima keptas kalakutas.


Per Kalėdas žmonėms sumokamas vadinamasis tryliktasis atlyginimas, kurį galima išleisti dovanoms. Paprastai graikai dovanoja rūbus, knygas, namų apyvokos reikmenis, vokelius su pinigais ir vaikiškus žaisliukus. Šventinę atmosferą palaiko ir muzikantai – tiek mėgėjai, tiek profesionalai.

JAV. Iki XIX amžiaus Kalėdos čia buvo draudžiamos, tačiau vėliau viskas pasikeitė. Kadangi Amerika vadinama tautų katilu, kiekvienas šią šventę sutinka savaip. Lenkų palikuonys traukia iš po staltiesės šiaudus, taip paminėdami Kristaus gimimą. Vakare, sužibus pirmosioms žvaigždėms, prasideda tikra puota. Patiekiama burokėlių sriuba, įvairi žuvis, grybai ir kiti patiekalai.

Vengrų palikuonys išsiskiria ypatingu religingumu. Jų stalas itin gausus: ant jo galima rasti vyniotinių su riešutais, virtinukų su medumi ir aguonomis, sausainių su sezamais, anyžiais ar kmynais ir t. t.

Valstijų pietinėje dalyje Kalėdos sutinkamos labai triukšmingai, su fejerverkais ir saliutais. Senieji šių vietų gyventojai šią šventę švęsdavo būtent taip. Aliaskoje gyvuoja kiek kitokios tradicijos: naktį vaikučiai su žibintuvėliais rankose nešioja iš namų į namus didelę kartoninę žvaigždę, aplipintą spalvotais popierėliais, dainuoja linksmas daineles ir vaišinasi šventiniais patiekalais.

Naujojoje Meksikoje ant plokščių namų stogų išdėliojami popieriniai maišai su smėliu ir įstatytomis degančiomis žvakutėmis – kad Kalėdų Senelis rastų kelią.

Suomijoje Kalėdoms pradedama ruoštis iš anksto. Pirmiausia to imasi moterų organizacijos: jos surengia šventinį turgų. Vakarais moterys pagal seną suomių tradiciją susirenka ir daro šventinius papuošimus. Šie vakarai vadinami „mažosiomis Kalėdomis“, nes žaisliukai daromi skambant kalėdinio pobūdžio muzikai ir poezijai.

Likus keturioms savaitėms iki Kalėdų, įvyksta „sezono atidarymas“. Tuo metu parduotuvėse ir kontorose  įžiebiamos kalėdinės lemputės. 23 dieną suomiai puošia eglutę. Itin populiarūs pakabinami šiaudiniai geometrinių formų žaisliukai.

Daugelis laikosi senųjų tradicijų ir šią dieną aplanko kapines, stato ant kapų žvakutes ir vainikus, palieka eglių šakelių. Pačios Kalėdos čia ramios. Suomiai eina pasikaitinti į pirtį, o vakare keliauja į bažnyčią. Ši būna perpildyta, nors daugelyje vietų pamaldos prasideda net 6 valandą ryto. Kalėdų Senelis užsuka į kiekvienus namus (dažniausiai juo persirengia tėvas, kaimynas ar kitas artimas giminaitis). Vaikai pasipuošia raudonomis kelnytėmis, ilga raudona kepure ir pilku medvilniniu kostiumėliu.

Į Japoniją krikščionybė atėjo tik XVI amžiuje. Požiūris į ją šioje šalyje keitėsi ne kartą – krikščionys tai buvo palaikomi, tai persekiojami. Šiandien šalyje tėra tik 2 % krikščionių. Nors Kalėdos čia nėra šventinė diena, žmonės vis tiek dovanoja vieni kitiems dovanas, o parduotuvėse atsiranda kalėdinių eglučių.