„Pampers“ pataria: per anksti gimę kūdikiai ligoninėje praleidžia pirmąsias gyvenimo savaites, o kartais net mėnesius. Grįžus namo galima lengviau atsikvėpti, tačiau tėveliams svarbu ir toliau saugoti, rūpintis ir įdėmiai stebėti vaikelio sveikatos būklę.

Kada neišnešiotukas gali keliauti namo?

Per anksti gimę vaikučiai, priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio, turi įvairių sveikatos problemų: patys mažiausieji nesugeba savarankiškai kvėpuoti, valgyti, jų termoreguliacija yra sutrikusi, jie ypač jautrūs aplinkos garsams, šviesoms, o taip pat ir gausybei ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Neišnešiotukai tampa pakankamai savarankiškais perkopę 2000 g svorio ribą. Tai nutinka maždaug 34-ąją vystymosi savaitę, t.y. jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 30-ąją nėštumo savaitę, mažylis ligoninėje praleis bent mėnesį (jeigu jis neturi kitų sveikatos problemų ir jam nereikia, pavyzdžiui, atviro arterinio latako operacijos).

Namo išleidžiamas naujagimis turi sugebėti pats kvėpuoti, žįsti ir nuryti pieną ar mišinuką, stabiliai priaugti svorio bei palaikyti normalią kūno temperatūrą.

Patarimai neišnešiotuko tėvams grįžus namo

Ruošdamiesi keliauti namo su gydytoju aptarkite tolesnių apsilankymų, skirtų įvertinti vaikelio raidą, planą. Gydytojas taip pat nurodys, kokie vaistai, papildai, procedūros, masažai, kineziterapija ir panašūs užsiėmimai yra naudingi kiekvienu konkrečiu atveju.

Grįžus namo taip pat reikėtų laikytis kelių bendrų taisyklių, padėsiančių vaikeliui sklandžiai augti ir stiprėti:


Maitinkite pagal poreikį. Neišnešiotukams sunkiau išmokti taisyklingai žįsti krūtį arba buteliuką, tačiau, kuo sočiau pavalgyti jiems yra labai svarbu. Vaikelį maitinkite pagal poreikį, t.y. taip dažnai, kaip jis nori. Neišnešiotukai linkę žįsti krūtį ar buteliuką kiek silpniau ir ilgiau, tačiau jokiu būdu neskubinkite vaikelio - jam svarbus ne tik pienas, bet ir ilgesnis kontaktas su mama.

Žindykite. Ne kiekvienai mamai pavyksta žindyti kūdikį savo pienu, tačiau pasistengti verta. Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui, nes pienas nuolat keičiasi, atliepdamas į mažylio poreikius. Pavyzdžiui, pradėjus žįsti teka liesesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o vėliau - riebesnis, pasotinantis, pieno sudėtis kinta ir kūdikiui augant arba jam susirgus. Neišnešiotukams mamos pienas yra labai svarbus dėl jame esančių ir nuo infekcijų apsaugančių antikūnų.

Ribokite lankymą. Natūralu, kad vaikeliu nori pasidžiaugti artimieji ir bičiuliai, tačiau apsilankymus reikėtų stipriai riboti. Lankyti atėję žmonės gali atsinešti pavojingų infekcijų, be to papildomas dėmesys, triukšmas, aplinkos pokyčiai vargina vaikelį, kuriam labai svarbu visas jėgas sutelkti augimui. Kūdikio atėję aplankyti žmonės turėtų nusirengti lauko drabužius, nusiauti batus, būtinai labai dėmesingai nusiplauti ir dezinkefuoti rankas, kalbėti tyliai, kūdikį liesti labai švelniai ir atsargiai.

Venkite didelių žmonių susibūrimo vietų. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė neišnešiotukui pavojingų infekcijų rizika, todėl kaip įmanoma ribokite buvimą didelėse žmonių susibūrimo vietose, viešajame transporte ir pan. Būkite ypač atsargūs šaltuoju metų laiku, kuomet siaučia peršalimo ligas ir gripą sukeliantys virusai bei bakterijos.

Rūpinkitės švara. Ruošdamiesi parsivežti namo kūdikį turėtumėte kruopščiai sutvarkyti ir išvalyti aplinką, pasirūpinti švaria vaikelio patalyne ir rūbeliais. Vaikelio kambaryje turėtų būti palaikoma 23-25°С temperatūra, 40–60 % oro drėgmė, jį reikėtų periodiškai vėdinti (vėdinimo metu su kūdikiu iš kambario būtina išeiti, kad mažylio neperpūstų). Taip pat svarbu sterilizuoti kūdikio čiulptukus, buteliukus, pientraukį.

Taikykite kengūros metodą. Kengūros metodas dar yra vadinamas „oda prie odos“ metodu. Taikant jį nuogas kūdikis yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir pridengiamas drabužiais ar šiltu pleduku. Pastebėta, kad jaukiai, lyg kengūros sterblėje gulintis vaikelis yra ramesnis, normalizuojasi jo kvėpavimas, kūno temperatūra, periodiškai naudojant kengūros metodą sumažėja infekcijų rizika. Tėveliai taip pat atsipalaiduoja, sumažėja streso lygis, mamai ima aktyviau gamintis pienas. Kengūros metodą skatinama pradėti taikyti dar ligoninėje, tačiau jį tikrai verta tęsti ir namuose. Šis buvimas drauge naudingas ir laiku gimusiems vaikučiams, ypač jeigu kūdikis susirgo, yra irzlus dėl pervargimo, augimo šuolio, pilvuko diegliukų ir pan.

Skirkite ypatingą dėmesį kūdikio sveikatai. Neišnešiotukai yra labai „imlūs“ įvairioms infekcijoms, kurios ūmiai komplikuojasi ir jas tenka gydyti ligoninėje. Nesusirgti padės visi aukščiau išvardinti patarimai, o jeigu pastebite pirmuosius ligos simptomus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Ligą galite įtarti, jeigu kūdikis karščiuoja, yra irzlus, verkia, nevalgo, staiga pasikeitė jo elgesys.
Plačiau apie infekcijas ir kitas ligas skaitykite šiame straipsnyje: Dažniausios ankstukų sveikatos bėdos.

Stebėkite kūdikio raidą. Neišnešiotukų raida pirmaisiais gyvenimo metais atsilieka nuo bendraamžių, tačiau tai yra normalu. Vertinant neišnešiotų naujagimių raidą yra atsižvelgiama ne į chronologinį, o į koreguotą amžių, t.y. į skirtumą tarp numatytosios ir tikrosios vaiko gimimo datos (plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje: Kaip vystosi ir auga ankstukai?). Nepaisant to, svarbu dėmesingai stebėti, kaip auga vaikelis, konsultuotis su specialistais, kurie, reikalui esant, pritaikys įvairias kūną stiprinančias procedūras ir lavinančius užsiėmimus.

Imkitės priemonių sumažinti staigios kūdikio mirties sindromo (SKMS) riziką. Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) yra netikėta, sveiko, stabilios būklės kūdikio iki vienerių metų mirtis. Tikslios SKMS priežastys nėra žinomos, tačiau neišnešiotukai patenka į padidintos rizikos grupę. Siekiant išvengti SKMS rekomenduojama laikytis šių taisyklių: kūdikį migdyti tik ant nugaros; pasirinkti ne perdėm minkštą čiužinuką; iš lovytės išimti minkštus žaisliukus, dekoratyvines pagalvėles ir pan.; įsitikinti, kad kambaryje, kuriame miega kūdikis nėra per karšta; kūdikio per daug neprirengti, kad jis nesukaistų (ypač miego metu); jokiu būdu nerūkyti šalia kūdikio.