Jeigu jaunų mamyčių paklaustumėte, kodėl jos tokios pavargusios, jų atsakymai būtų labai panašūs: nes mažylis nevalgo, blogai miega, dažnai serga... Kodėl gi vienos mamytės tokiomis aplinkybėmis sugeba išlikti laimingos, o kitos – puola į depresiją?
 
Liūdėti priežasčių turime kiekviena: nepasisekė su vyru, anyta, būstu ar sveikata – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tačiau nemaža dalis mamyčių nuleidžia rankas dėl to, kad... joms neteko pajusti tikrojo motinystės skonio. Kokios gi sąlygos lemia, kad motinystė būtų laiminga, o kokios užkerta kelią laimei?
 
Svarbiausia – įgūdžiai
 
Mažylio priežiūra reikalauja daug laiko, dėmesio, energijos... Nieko nuostabaus, kad jaučiamas nuovargis, ir jis vis didėja – kritinė masė pasiekiama maždaug per pirmąjį vaikučio gimtadienį, jeigu mama neištobulina savo įgūdžių ir neišmoksta daugelio dalykų daryti automatiškai. Kaip to išmokti? Labai paprastai – treniruotis kasdien. Štai kodėl reguliari senelių pagalba jaunai mamytei kartais gali pakišti koją – taip tiesiog atimama galimybė įgyti gal ir nelengvos, tačiau itin reikalingos asmeninės patirties. Ne veltui tarp „susitvarkančių“ mamyčių taip daug tų, kurioms niekas nepadeda – jos puikiai jaučia savo vaikučius, ir šie joms kelia mažiau rūpesčių.
 
Tai nereiškia, kad pagalbos nereikia visai – svarbiausia, kad ji nepadarytų „meškos paslaugos“ ir nesugriautų natūralios mamytės ir vaikučio harmonijos. Geriausia, kad seneliai padėtų buityje. O štai tėvelio dalyvavimas vaiko priežiūroje ir auklėjime – kaip tik sveikintinas.
 
Režimas yra būtinas
 
Norite daugiau suspėti? Laikykitės režimo. Jis padės paskirstyti turimą laiką ir jėgas ir neleis gyvenimui virsti visišku chaosu. Prie režimo pripratę vaikai greičiau užmiega, geriau valgo ir mažiau rodo savo kaprizus. Suprantama, režimas neturi tapti geležine taisykle – tai tėra pagalbinė priemonė, kad gyvenimas taptų tvarkingesnis. Išimtis daryti galima ir reikia, tačiau tam būtina svari priežastis.
 
Pamirškite perfekcionizmą
 
Perfekcionizmas – tiesus kelias pas psichoterapeutą. Siekti padaryti kažką geriau nėra blogai, tačiau labai dažnai mamytės taip tiesiog „perdega“, jaučiasi emociškai išsunktos – juk jų pastangos deramai įvertinamos ne visada.
 
Patarti galima tik tai: nesistenkite visiems įtikti ir nelaikykite visko, ką reikia padaryti, savo galvoje. Susidėliokite prioritetus, kad spėtumėte tik tai, kas iš tikrųjų svarbu jūsų šeimai. Na, o visa kita – jau atsižvelgus į galimybes.
 
Mažiau žinosite – geriau miegosite

 
Neišsimiegojimas – viena pagrindinių jaunų mamyčių problemų. Tačiau tiesa ta, kad neretai jos pačios sau šią problemą ir susikuria. Pagunda pasėdėti naktimis mamyčių forumuose ar socialiniuose tinkluose didelė, bet atsakymų į rūpimus klausimus internete ieškoti reikia ne visada – pasikliaukite motiniška intuicija. Ji būtinai pasakys, ką jums daryti toliau.
 
Kad išliktumėte energingos ir susidorotumėte su kasdieniais darbais, reikėtų pasnausti kiekviena pasitaikiusia proga – jeigu yra galimybė pamiegoti kartu su vaiku, tai kodėl gi ne? Namus susitvarkyti galėsite ir vėliau, o socialiniai tinklai be jūsų niekur neprapuls.
 
Neužsidarykite tarp keturių sienų
 
Vaikučio gimimas – svarbus įvykis, reikalaujantis iš tėvų daug atsakomybės. Tačiau tai nereiškia, kad visą savo laiką ir jėgas turite skirti vien vaikui ir buičiai, atsiriboti nuo visų ir visko. Su mažyliu galima ir toliau eiti į svečius, kur nors netoli pakeliauti. Jeigu mama bus rami, atžala taip pat elgsis kaip pridera, o aplinkinį pasaulį tyrinės su dideliu susidomėjimu. Paprastai tokie „mobilūs“ vaikai gerai vystosi, lengvai iškenčia nedidelius sunkumus ir nepatogumus, o „mobilios“ mamos nesijaučia prislėgtos ir uždarytos tarp keturių sienų.
 
„Tvirta“ ranka vaikui būtina
 
Ne tiesiogine prasme, žinoma. Nepamirškite, kad vaikai labai gerai jaučia mamos emocinę būseną, jos ketinimų rimtumą. Jeigu mama dvejoja (pavyzdžiui, ar nutraukti maitinimą krūtimi, ar atsisakyti čiulptuko, ar pan.), vaikas tuo būtinai pasinaudos, bandys ja manipuliuoti: rėkti iš visų jėgų, per dieną ožiuotis, nevalgyti naujo maisto ir t.t. O štai ramus ir tvirtas mamos „ne“ bus ne toks skausmingas, vaikutis lengviau pripras prie permainų.
 
Tas pats tvirtas „ne“ ateityje padės susidoroti su nedideliais atžalos kaprizais, užkirsti kelią demonstratyvioms isterijoms viešumoje ir svarbiausia – taupyti tiek savo, tiek mažylio nervus.
 
Geriausias antidepresantas – vaiko šypsena
 
Ir tuo viskas pasakyta. Niekas nežiūrės jums į akis su tokia meile, nuoširdumu ir švelnumu, kaip jūsų vaikas. Niekas neapkabins taip šiltai, kaip atžalos rankutės. Kodėl moterys skundžiasi, kad joms trūksta bendravimo, kažkokių emocijų ir naujų pojūčių? Gal jos per mažai bendrauja su savo vaikais? Juk šie jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų supranta daug daugiau, negu mums atrodo, tačiau pats gebėjimas suprasti tobulėja tik bendraujant.
 
Kalbėkitės su savo vaikais, kol jie atviri ir nori bendrauti, pasikraukite jų skleidžiama pozityvia energija ir neskubėkite „kraustytis iš proto“. Visa, kas įdomiausia – priešakyje, tad pataupykite jėgas ateičiai (jų tikrai prireiks).