Neįmanoma visą laiką sakyti tik tiesą – kartais tenka išsisukinėti ir meluoti, bandant nuslėpti nuo vaikų tiesą, kuriai jie dar nepasirengę. Arba... tiesiog gudrauti, nes paprasti draudimai veikia ne visada. Štai kelios originalios istorijos!
 
„Man sakė, kad vaikus perka ligoninėse, o moterys turi pastorėti, kad įrodytų, jog galės gerai maitinti mažylį.“
 
„Tėtis sakė, kad „Bulvarinis skaitalas“ – tai dokumentinis filmas apie apelsinus (kad aš nežiūrėčiau). Ir aš tuo tikėjau.“
 
„Savo dukrytei aš sakydavau, kad kai ji meluoja, ant jos kaktos atsiranda raudona dėmė. Ir tai puikiai veikė: aš visada žinojau, kada ji sako netiesą, nes tada ji stengdavosi ranka pridengti kaktą.“
 
„Kai buvau maža, mano tėvas pastatydavo pievutėje kopėčias, vėlai vakare išsivesdavo mane į lauką ir sakydavo, kad dėl manęs pakabino danguje mėnulį. Aš tikėjau tuo daugelį metų. Tėčio jau seniai nebėra, bet kaskart, kai žiūriu į mėnulį, aš galvoju apie tėtį.“
 
„Mano tėtis pasakė, kad jeigu aš kasdien laistysiu akmenį, kol jis nenustos augti, man padovanos šunį. Aš jį laistydavau, o kiekvieną savaitę, kai būdavau mokykloje, tėtis pakeisdavo akmenį didesniu.“
 

„Mano tėvai man ir mano broliui sakydavo, kad turėjome dar vieną broliuką, kuris nesiprausė ir todėl pavirto grybu. Jo nuotrauka netgi buvo mūsų šeimos albume.“
 
„Mano mama mane apgaudinėdavo. Ji palikdavo saldumynus taip, kad juos pasiekčiau, ir leisdavo juos valgyti tada, kai norėdavau, neribotais kiekiais, bet slėpdavo visas daržoves ir sakydavo, kad valgysiu jas tik kartais ir tik kaip kokį ypatingą patiekalą. Ir tai veikė. Kai man buvo 6, aš prašiau savo gimtadieniui ne torto, o Briuselio kopūstų.“
 
„Man sakydavo, kad kiekvienas žmogus turi 10 000 žodžių limitą per mėnesį – po to žmogus tiesiog fiziškai negali pasakyti nė žodžio iki kito mėnesio. Kaskart, kai imdavau per daug plepėti, tėtis įspėdavo: „Atsargiai, man atrodo, tu jau peržengei 9000 žodžių ribą. Ir šis įspėjimas mane tuoj pat priversdavo mane nutilti.“
 
„Tėtis sakydavo, kad jei paspausiu tam tikrą televizoriaus pulto mygtuką, televizorius sprogs. Paaugusi aš pasisėmiau drąsos ir vis dėlto tą mygtuką paspaudžiau. Tai buvo suaugusiųjų kanalas.“
 
„Mūsų dukrytė nemėgo žuvies, bet mes sėkmingai ją sumaitindavome, sakydami, kad tai – argentinietiška vištiena. Viskas klojosi puikiai, kol neatvažiavo močiutė ir visko nesugadino.“
 
„Man sakydavo, kad jei ledų furgonas groja muzikėlę, vadinasi, ledai pasibaigė...“
 
„Mano močiutė sakydavo, kad paprasčiausias būdas suskaičiuoti karves lauke – suskaičiuoti, kiek yra kojų, ir padalinti šį skaičių iš 4. Tik paaugusi aš supratau, kaip močiutė mane apsuko.“