Skirdamas gydymą, gydytojas griežtai sako: “ Pirmiausia – lovos režimas!” Po šios rekomendacijos paprastai seka ilgas sąrašas vaistų, kurio pabaigoje jau pamirštate apie lovos režimą. O kas tai yra? Kiek laiko reikės gulėti, ar galima atsikelti ir nueiti  nors iki tualeto?

Kodėl tenka gulėti?

Nurodymas laikytis lovos režimo taikomas kai kuriais komplikuoto nėštumo atvejais. Elementarus peršalimas taip pat reikalauja to, kad būsima mama gulėtų lovoje, o ne vaikščiotų po namus, o tuo labiau  lauke.  

Esant nėštumo nutrūkimo grėsmei, lovos režimas leidžia išvengti mechaninio poveikio vaisiui. Reikalas tame, kad einant, o tuo labiau bėgant ir net atliekant nesudėtingus buitinius darbelius, įsitempia priekinės pilvo sienelės raumenys, pastoviai kinta vidinis pilvo spūdis, kas įtakoja padidintą gimdos raumenų tonusą. Kuomet būsima mama guli lovoje, priekinės pilvo sienelės raumenys būna atsipalaidavę. Tai leidžia atsipalaiduoti ir gimdos raumenims, o  vaisiaus neveikia vibracija, kuri juntama atliekant bet kokį darbą.      

Lovos režimas apsaugo nuo kraujavimo ir placentos atitrūkimo, kadangi šioje būsenoje placenta perdengia išėjimą iš gimdos, ji nesandariai pritvirtinta prie gimdos sienelės, o guli virš vidinės gimdos kaklelio kanalo angos. Net prie nedidelių fizinių krūvių placenta gali atitrūkti nuo gimdos sienelių, kas iššauktų kraujavimą ir mamos bei mažylio būklės pablogėjimą.  

Ypatingai svarbu laikytis lovos režimo esant gestozei. Gestozė – tai tokia nėštumo komplikacija, kuomet  sutrinka dauguma moters organų ir sistemų, nes jose susiaurėja kapiliarai, sutrinka kraujotaka: nuo to kenčia ir vaisius. Šiai komplikacijai būdingas padidintas arterinis spaudimas, atsiranda kojų, rankų, veido patinimai, šlapime padaugėja baltymo. Manoma, kad gulint lovoje horizontalioje padėtyje, kuomet moteriai šilta ir jauku, pagerėja kraujo apytaka inkstuose, krenta arterinis spaudimas.  

Dar vienas atvejis, kuomet lovos režimas nepakenks – tai apatinių galūnių varikozinis venų išsiplėtimas. Venos sienelės ypatingai didelį krūvį patiria esant vertikalioje padėtyje – ilgai einant ar ilgai stovint. Horizantalioje padėtyje kraujas lengviau teka venomis. Tačiau sergant venų varikoze lovos režimas neturi būti taikomas nuolat – horizontali padėtis rekomenduotina keletą kartų per dieną po 10-15 minučių. Šiai padėčiai rekomenduojama kojas laikyti pakeltas aukščiau kūno (galima pasikišti pagalvėlę), tai sureguliuoja kraujo tekėjimą nuo apatinių galūnių. Tokie lovos režimo epizodai rekomenduojami bet kuriuo varikozinės ligos atveju (kojų nuovargis po ėjimo, stovėjimo, išsiplėtę venų kapiliarai).       

Nėštumo laikotarpiu, susirgus peršalimo ligomis, taip pat būtina likti lovoje. Šiuo patarimu siūloma vadovautis ir ne tik nėščiosioms. Laikydamasi lovos režimo esant tokiems negalavimams, jūs sutaupysite jėgas, juk visos energetinės organizmo atsargos nukreiptos į kovą su infekcija. Ypatingai svarbu padėti organizmui nėštumo laikotarpiu, kadangi natūralios apsauginės jėgos (imunitetas) šiuo laikotarpiu būna kiek nusilpę.  

Ar galima keltis?

Kaip jau buvo minėta, sergant venų varikoze, gulėjimas būtinas tik epizodiškas. Esant kitoms būklėms lovos režimo taisyklės griežtesnės.  


Išskirtinai griežto lovos režimo būtina laikytis esant priešlaikinio gimdymo grėsmei, kuomet vaisiaus apvalkale yra nedidelis tarpelis, pro kurį mažomis porcijomis teka vaisiaus vandenys. Ši būsena ir vadinama – vaisiaus vandenų nutekėjimas. Jeigu tuo metu moteris nors trumpam atsistos, atsiranda tikimybė,, kad vandenys, patirdami spaudimą, pradės veržtis pro padidėjusį plyšelį. Netekus didesnio kiekio vaisiaus vandenų, nėštumo išsaugoti neįmanoma. Norėtųsi priminti, kad dėl vandens pūslės dangalo pažeidimo nutekėjus vaisiaus vandenims, padidėja vaisiaus infekcijos tikimybė. Įvertinant aukščiau išvardytus dalykus, nutekėjus vandenims, moteris turi laikytis griežto lovos režimo: maitinimasis, higienos procedūros, mankštelė – viskas turi būti atliekama lovoje. Siekiant apsisaugoti nuo infekcijos, būtina kasdien keisti patalynę ir apatinius drabužius.          

Pakankamai griežto lovos režimo reikia laikytis ir esant kad ir nedideliam kraujavimui, nes tai yra placentos ar apvaisinto kiaušinėlio atitrūkimo nuo gimdos sienelės simptomas. Esant menkiausiai fizinei įtampai gali atsisluoksniuoti vis nauji chorioniniai gaureliai.  

Esant kitoms patologinėms būklėms, moteriai leidžiama nueiti į tualetą, valgyti sėdint, nuleistomis nuo lovos krašto kojomis.

Kaip matote, bet kuriuo atveju, laikantis lovos režimo, moteris turi turėti pagalbininką, kuris paduotų paruoštą maistą, padėtų vykdyti kitus medicininius reikalavimus. Suprantama, kad laikytis tokio režimo namų sąlygomi gana sunku, todėl, esant nėštumo nutrūkimo grėsmei pirmais nėštumo mėnesiais, rekomenduojama keliauti į ligoninę, nes ligoninės aplinkoje moteris bus visiškai atsiribojusi nuo bet kokių kasdienių buitinių darbų.   

Lovos režimo paprastai rekomenduojama laikytis iki visiško komplikacijos simptomų išnykimo ar ženklaus sveikatos būklės pagerėjimo. Pavyzdžiui, esant kraujavimui, pagerėjimas konstatuojamas išnykus kraujingoms išskyroms, vaisiaus vandenų pratekėjimo atveju, pagerėjimas konstatuojamas, kuomet kelių dienų laikotarpyje įklotėlis gestozės atveju išliks sausas, arterinio spaudino normalizavimas konstatuojamas atlikus laboratorinius tyrimus ir t.t.       

Kaip “teisingai” gulėti?

Klausimas gali pasirodyti keistas, tačiau, nežiūrint to, reikalaujantis kai kurių paaiškinimų.   

Pirmąjį nėštumo laikotarpį – iki 12 savaitės, kuomet gimda dar nedidelė ir nepasislinkus – galima sau leisti įvairias gulėjimo lovoje pozas.

Vėliau, maždaug iki 28 nėštumo savaitės, galima gulėti ant nugaros ar ant šono. O kuomet gimda gerokai padidėja, tuomet galima gulėti tik ant šono. Gulėti ant nugaros nepatariama, nes šiuo atveju gimda užspaudžia apatinę veną, taip apribodama kraujo padavimą į širdį. To pasekoje sutrinka kraujo tėkmė inkstuose, gimdoje ir placentoje, gali sumažėti arterinis spaudimas, pradėti svaigti galva ar net pablogės vaisiaus aprūpinimas krauju.  

Dažnai kyla klausimas: o ant kurio šono geriau gulėti nėščiajai? Suprantama, kad negalima visą parą gulėti vien tik ant kairiojo ar ant dešiniojo šono: tai vargina, pradeda erzinti, gali pablogėti bendra pacientės būklė. Vis tik geriausia būtų prisilaikyti šios rekomendacijos: apskritai nėštumo laikotarpiu, o ypač antroje jo pusėje geriau daugiausia gulėti ant kairiojo šono, tokiomis sąlygomis vaisius geriausiai aprūpinamas krauju. O toms, kurių vaisiaus padėtis yra skersinė (galvutė iš vienos pusės, o užpakaliukas – iš kitos, gimdos išėjimo link atsisukęs pilvukas ar nugarėlė), tam, kad pakeisti padėtį, rekomenduojama gulėti ant to šono, kur yra vaisiaus galvutė (dėl šios aplinkybės galima pasitikslinti pas gydytoją).   

Jeigu, įsisavinus visą aukščiau išdėstytą informaciją, Jūs nusprendėte, kad visą nėštumo laikotarpį reikia gulėti vien todėl, nes lovos režimas pats iš savęs geras dalykas, tai norėtųsi dar kartelį priminti, kad ši rekomendacija turi tik gydomąjį tikslą ir nereikėtų lovos režimo pasiskirti sau be jokios priežasties. Juk ilgalaikis gulėjimas gali turėti ir neigiamą efektą.