Menstruacijos nėštumo metu nėra normalus ir įprastas reiškinys, tačiau vis dėlto galimas. Kartais taip nutinka dėl to, kad šiek tiek sutrinka organizmo veikla, jis „išsiderina“, o kartais tai gali reikšti ir labai rimtus nemalonumus. Kada reikia pradėti (ir ar reikia) nerimauti?

Dažniausiai iš makšties kraujuoja pirmąjį nėštumo trimestrą ir, kad ir kaip bebūtų keista, tai nereiškia kokių nors problemų. Taip organizmas parodo, kad prisitaiko prie tavo naujos padėties. Paprastai tokios mėnesinės greitai išnyksta ir daugiau nebesikartoja, tačiau jeigu kraujuojama antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą, tai gali reikšti įvairias komplikacijas, kurias sukelia pačios įvairiausios priežastys.

Ką daryti?

Jeigu pastebėjai kraujavimą, iš pradžių reikėtų atkreipti dėmesį į intensyvumą, kiek kraujo tu netenki. Naudok įklotus, o ne tamponus – visos išskyros turi būti „kaip ant delno“, kad galėtum lengviau charakterizuoti jų pobūdį ir įvertinti atsiradimo priežastį. Tokiu atveju reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių – neverta apsunkinti savo organizmo. Ir, žinoma, kiekvieną kartą, kai matai, kad kažkas ima krypti ne visai įprasta linkme, turi apie tai pasakyti savo gydytojui. Jis patars, ką tau daryti. Užsiimti savigyda nerekomenduojama.

Pirmoji nėštumo pusė

Kraujavimas pirmąją nėštumo pusę gali reikšti gresiantį persileidimą, tačiau tai dar nėra galutinis nuosprendis – jo galima ir išvengti. Tyrimai rodo, kad 20–30 % moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu retkarčiais truputį pakraujuoja. Pusė iš jų pagimdo sveikus mažylius, o kita pusė – na, joms pasiseka kiek mažiau... Dažniausiai taip nutinka per pirmąsias 12 nėštumo savaičių.

Persileidimo požymiai:

• Kraujavimas iš makšties;
• Spazminiai skausmai pilvo apačioje (jie daug stipresni nei tie, kurie jaučiami menstruacijų metu);
• Kraujo krešuliai iš makšties.

Nemažos dalies persileidimų negalima išvengti, nes tai yra tiesiog apsauginė organizmo reakcija (priešingu atveju vaikutis galėtų gimti apsigimęs, turėdamas kokių nors rimtų defektų). Jeigu nepasisekė ir tau, nuleisti rankų ir pasiduoti nereikia – persileidimas nereiškia, kad moteris negali susilaukti sveikų palikuonių.

Negimdinis nėštumas taip pat tampa kraujavimo priežastimi. Laimei, šis reiškinys nėra labai dažnas. Kaip rodo statistika, taip nutinka tik 1 iš 60 atvejų. Išnešioti ir pagimdyti vaikučio pačiai tokiomis sąlygomis yra neįmanoma, todėl tenka nutraukti nėštumą.

Negimdinio nėštumo požymiai:

• Spazmai ir skausmai pilvo apačioje;
• Aštrūs pilvo skausmai;
• Žemas hCG lygis;
• Kraujavimas iš makšties.

Dar viena kraujavimo priežastis yra būsena, kai placenta formuojasi netaisyklingai, nustatoma audinių augimo patologija, kuri suardo kiaušialąstę ir pražudo vaisių.

Vis dėlto 20–30 % ankstyvo kraujavimo atvejų nėštumui grėsmės nėra. Nestiprų kraujavimą gali sukelti ir vaisiaus prisitvirtinimas gimdoje (tokiu atveju ši problema turėtų praeiti per 1–2 dienas ir daugiau nebesikartoti visus 9 mėnesius).

Antroji nėštumo pusė

Šiek tiek kraujo gali atsirasti dėl gimdos kaklelio uždegimo arba dėl naujo darinio gimdos kaklelyje. Vėlyvas kraujavimas kelia grėsmę būsimosios mamytės ir vaikučio sveikatai, todėl, pastebėjus kraują, reikėtų tuojau pat kreiptis į gydytoją.

Kai kuriais atvejais kraujavimas prasideda dėl atsisluoksniuojančios placentos. Šio reiškinio priežastys:

• Vėlyva motinystė (gimdyvės amžius – daugiau kaip 35 metai);
• Ankstesni persileidimai;
• Aukštas kraujospūdis;
• Pilvo trauma;
• Netinkamas gyvenimo būdas.

Na, o 37 savaitę ir vėliau kraujavimas gali reikšti  prasidėjusį gimdymą. Kitaip tariant, pasišalino kamštis, kuris visą nėštumo periodą saugojo vaisių nuo infekcijų ir išorės veiksnių. Paprastai jis yra permatomos konsistencijos, tačiau kartais būna sumišęs su krauju, ir tai suvokiama kaip kraujavimo pradžia. Jeigu dar ir pajutai sąrėmius bei skausmą pilvo apačioje ir nugaroje, nedelsk ir keliauk į ligoninę. Sveikiname – tu greitai tapsi mama!