Paprastai burnos ertmėje gyvena daugybė įvairių mikroorganizmų. Vienas iš tokių įprastinių „gyventojų“ yra ir Candida albicans grybelis. Nekontroliuojamai augti ir daugintis jam neleidžia bakterijos. Jeigu sutrinka normalios mikrofloros balansas, gali išsivystyti pienligė – viena iš dažniausių naujagimių ir krūtimi maitinamų mažylių ligų.

Pienligės simptomai

Vaiko burnytėje ant liežuvio, dantenų ir vidinės skruostų pusės atsiranda baltų apnašų, aplink kurias būna nedidelis uždegimas. Nuvalius apnašas, po jomis matyti paraudimų.

Mažylis gali būti neramus, kaprizingas, maitinimo metu nusisukti nuo krūties arba iš viso jos atsisakyti (jeigu maitini iš buteliuko – nenorės ir jo). Priežastis paprasta – žindimas jam yra skausmingas. Po kurio laiko nedidelės baltos dėmelės išplinta, apnašos tampa panašios į varškę.

Pienligės priežastys

Gali būti, kad naujagimis užsikrečia šia liga nuo motinos, kai keliauja gimdymo kanalu, jeigu ji tuo metu sirgo kandidoze. Pastebėta, kad dažniau šia liga serga neišnešioti mažyliai, taip pat tie, kurių imunitetas būna labai silpnas, vaikučiai, gydyti antibiotikais, ir tie, kurie dažnai atsirūgsta (grybeliui reikalinga rūgštinė terpė). Liga gali pasireikšti ir tada, kai ima dygti dantukai – tuo metu imunitetas būna kiek silpnesnis.

Daugeliu atvejų dėl ligos atsiradimo reikėtų kaltinti nepakankamą higieną. Užsikrėsti galima per žinduką, šaukštą, motinos spenelius (odos kandidozė ant mamos pieno liaukų – viena iš dažniausių kūdikių pienligės priežasčių), per daiktus, kuriuos mažylis kiša į burną.

Paprastai pienligė nėra susijusi su kokiomis nors kitomis ligomis. Pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais skiriamas gydymas, reikia laikytis burnos higienos. Jeigu vaikutis vyresnis ir laikomasi elementarių burnos higienos taisyklių, tačiau gydymas neduoda teigiamų rezultatų (arba jie trumpalaikiai), būtina nuodugniai ištirti visą vaiko organizmą, nes tai gali reikšti rimtesnę ligą arba silpną imunitetą.

Gydymas ir burnos ertmės higiena


Pienligė pavojinga tuo, kad daro gleivinę lengvai pažeidžiamą, kitaip tariant, sudaro palankias sąlygas infekcijai. Jeigu ji negydoma, pienligė išplinta visoje burnos ertmėje. Gydymui naudojami įvairūs vietinio poveikio preparatai (tirpalai, kremai), turintys antibakterinių komponentų.

Paprastai grybelius naikinantys preparatai naudojami apie 5–10 dienų. Gydymas baigiamas tada, kai pasako pediatras.

Rekomenduojama burnos gleivinę tepti geriamosios sodos tirpalu (stiklinei virinto kambario temperatūros vandens imamas šaukštelis sodos). Paspausk nykščiu smakrą, kad mažylis prasižiotų, ir visą burnos ertmę apdorok tirpale pamirkytu tamponu. Kartok šią procedūrą kas 2–3 valandas. Galima pamirkyti tirpale čiulptuką ir duoti vaikui po maitinimo.

Vyresniems nei 6 mėnesių vaikams naudojamas preparatas „Diflucan“, tačiau kiek ir kada jo reikia, nustato gydytojas.

Iš liaudiškų priemonių tinka arbatinis šaukštelis medaus, perpus atskiestas vandeniu ir pakaitintas vandens vonelėje. Apsuk pirštą bintu, suvilgyk tirpale ir išvalyk burnytę. Vis dėlto reikėtų atminti, kad medus yra gana stiprus alergenas, todėl naudoti jį galima ne visiems.

Jeigu vaikutis maitinamas krūtimi ir jam nustatyta pienligė, mamytei taip pat skiriamas gydymas, nes infekcija gali lengvai pereiti nuo motinos vaikui ir atvirkščiai. Jeigu to nepadaroma, per vieną ar dvi savaites galima užsikrėsti pakartotinai.

Profilaktika

Kiekvieną kartą po valgio duok mažyliui kelis gurkšnius šilto virinto vandens, kad neliktų maisto likučių ir neutralizuotum taip grybelio mėgstamą rūgštinę terpę.

Jeigu maitini krūtimi, nepamiršk kaskart prieš žindydama nuplauti sodos tirpalu spenelių, jeigu iš buteliuko – sterilizuok žindukus ir čiulptukus.