Vasaros atostogos – tai metas, kai daugelis vaikų aptingsta ir „prilimpa“ prie kompiuterio arba televizoriaus. Jeigu nori, kad tavo atžala prasidėjus naujiems mokslo metams pradžiugintų aplinkinius gerais pažymiais, paskatink ją mankštintis.

Anksti pradėjęs vaikščioti mažylis dažniausiai lenkia savo bendraamžius protiniais sugebėjimais. Taip yra dėl kelių priežasčių: visų pirma – mažajam šeimos nariui judėjimas yra vienintelis pasaulio pažinimo būdas, o antra – judant pagerėja kraujotaka ir galvos smegenų aprūpinimas deguonimi (vadinasi, ir protiniai gebėjimai).

Specialistų teigimu, vaikus reikia skatinti kuo daugiau judėti, reguliariai mankštintis ir sportuoti. Tegul jie patys išsirenka, kas jiems arčiau širdies – taip ši veikla ilgiau nenusibos.

Pastebėta, kad gerai suprantantys matematiką vaikai mėgsta kieme vaikytis kamuolį, o būsimieji filologai pirmenybę teikia jėgos ir greičio treniruotėms (bėgimui, dėsko ir ieties metimui, šuoliams į tolį ir aukštį). Jie intuityviai pasirenka tokią sporto rūšį, kuri padeda lavinti jau turimus gebėjimus.

Kodėl nepatartina atidėti tokių užsiėmimų vėlesniam laikui? Tiesa ta, kad protinius gabumus sportas gerina tik iki tol, kol susiformuoja smegenų struktūros (maždaug iki 14 metų amžiaus). Vyresniems fizinis aktyvumas viso labo padeda toliau „palaikyti formą“ – išsaugoti kūrybinį potencialą (šokėjams, dirigentams ir panašiai)

Toliau aprašomą smegenų mankštą sukūrė amerikiečių gydytojas Polas Denisonas – ji buvo skirta vaikams, kuriems gydytojai konstatavo nesugebėjimą mokytis. Mokiniai kasdien darydavo šiuos pratimus po 10–15 minučių. Po metų apžiūros metu paaiškėjo, kad jų protiniai gebėjimai pagerėjo 50 %, be to, vaikai galėjo geriau susikoncentruoti į atliekamas užduotis. Kad mankštintis būtų smagiau, darykite šiuos pratimus kartu.

„Kryžminiai žingsniai“

Pratimas atliekamas stovint. Kairės rankos alkūne pasiek dešinės kojos kelėną, juos sujunk. Pakartok tą patį pratimą su kita ranka ir koja. Suimk už nugaros dešine ranka kairę koją ir atvirkščiai. Pakartok 4–8 kartus. Šis pratimas gerina vaikų koordinaciją ir orientaciją erdvėje, taip pat skaitymo, rašymo ir naujos informacijos įsisavinimo įgūdžius.

„Pompa“

Atsistok, atkišk kairę koją į priekį, atsiremk visa pėda, o dešinę ištiesk atgal, pasiremk pirštų galais. Visas kūno svoris turi tekti kairei kojai. Kūnas – vertikalioje padėtyje. Galima pasiremti į stalą arba sieną. Pritūpk ant į priekį iškištos kojos, užpakalinę nuleisk ant pėdos. Svoris turi ir toliau tekti kairiajai kojai. Pakartok tą patį su kita koja. Tempiamieji judesiai mažina stresą ir atpalaiduoja raumenis, gerina skaitymo, rašytinės ir žodinės kalbos, socialinius įgūdžius, palengvina kalbų mokymąsi.

„Patempimai“

Pakelk dešinę ranką į viršų, o kairiąja judink ją į skirtingas puses: galvos link, nuo jos, pabandyk nuleisti žemyn arba timptelėti ją atgal, už nugaros. Tuo metu sukurk dešiniąja pasipriešinimą. Kiekviena kryptimi ilgai iškvėpdama daryk šiuos judesius po 4 kartus. Grįžk į pradinę padėtį ir ištiesk rankas priešais save, pakartok su kita puse. Šis pratimas normalizuoja kvėpavimą, mažina įtampą, padeda sukoncetruoti dėmesį ir aiškiai išdėstyti mintis.

„Sūpuoklės“

Atsisėsk ant kilimėlio ir sulenk kojas per kelius, apimk juos rankomis, išriesk nugarą ir pradėk ant jos suptis pirmyn ir atgal, į šonus. Judesių amplitudė neturi būti didelė. Grįžk į pradinę padėtį. Šis pratimas mažina įtampą ir stimuliuoja kūrybinį mąstymą, pagerėja emocionalaus skaitymo ir atpasakojimo įgūdžiai.

Kaip atliekami pratimai galite pažiūrėti žemiau, nuotraukose.

Pratimas „Kryžminiai žingsniai“

Pratimas „Pompa“

Pratimas „Patempimai“

Pratimas „Sūpuoklės“