Vienomis ar kitomis aplinkybėmis vis susirašome, o kartais ir susiskambiname su savo skaitytojomis ir štai pradėjome kalbėti su jauna ir žavia mamyte Vilima, kuri daro tikrai nuostabius rankdarbius. Nusprendėme paruošti interviu ir pasidalinti su jumis – gal jums patiks puikūs šios mamytės kūriniai, kuriuos galite pasižiūrėti VILI internetiniuose namučiuose, o gal jus tai įkvėps į rankas paimti numestus ir pamirštus virbalaus, vąšelį, adatą ar vilnos pluoštelį.
Visų pirma, tai truputį prisistatykite – mamytėms visada įdomiausia sužinoti apie kitų mamyčių džiaugsmelius, tai koks jūsų džiaugsmo vardas, kiek jam laiko?
Esu jauna mamytė, bent jau taip save vadinu (šypsosi). Auginu pusantrų metukų sūnelį Luką, kuris yra didžiausias mano turtas.
Darote puikius darbelius, kaip pradėjote? Kas paskatino imtis tokios, tikrai daug kantrybės reikalaujančios veiklos?
Darbelius kurt pradėjau išėjus motinystės atostogų. Baigus mokslus, metus dirbau įtemptą darbą, tad ilgai atostogauti, kažkaip pasidarė slogu..norėjosi kažkur save išlieti, pradžioj vaikelis daug miegojo o aš neradau vietos, norėjosi kažką veikti, būti ne tik „atostogaujančia“ mama. (šypsosi) Taip šis hobis pamažu mane pavergė (šypsosi) vadinu tai hobiu, nes iš to tikrai negyvenu ir neturiu tokio tikslo, aišku be galo smagu, kai kažkas pasipuošia mano darbeliais. Labiausiai širdį glosto kai žmogus nešiodamas papuošaliuką negali su juo skirtis ir jis tampa jo mylimiausiu (šypsosi) tai didžiausias atlygis.
Kur semiatės įkvėpimo? Kaip randate laiko tokiai veiklai?
Rankdarbiai šiuo metu yra atgaiva sielai po dienos rūpestėlių, vargelių, džiaugsmelių, tik tam laiko vis maža ir maža.. Turbūt visos mamos pritars, kad būnant su mažu vaikučiu, mažai, ką ir bepadarysi, juk visas laikas ir dėmesys skiriamas tik mažiesiems mūsų stebuklams, tad savo laiką randam tik tada, kai visi užmiega ir namuos pasidaro tylu, ramu. Vienos skaito knygas, kito kažko mokosi, dar kitos siuva, mezga, o man vis kyla noras kažką gražaus suraityti, visą dieną kirba idėjos, mintys, vaikščiodama stebiu žmones, jų aprangą ir papuošalus, gamtą ir jos spalvas. Nekantraudama laukiu vakaro, kada galėsiu visa tai išlieti. Tada išsiverdu didelį puodą arbatos, išsidėlioju visas priemones plačiai ant žemės (ko niekada negalėčiau padaryti mažajam esant šalia) ir darbuojuos darbuojuos, laikas tada išnyksta, kartais net nustembu, kad taip greit atėjo ir 3 ir 4 nakties, pagalvoju apie sunkų rytą (šypsosi) ir tekinom bėgu i lovą pas savo vyriškius (šypsosi).
Kam skirti jūsų papuošalai, kokio amžiaus žmonėms? Ar kiekvienas gali ten rasti kažkąč sau patinkančio? Ir dar labai intriguojantis klausimas, ar dažnai papuošaliukų užsako vyrai savo brangiosioms?
Mano kurti papuošaliukai skirti įvairaus amžiaus moterytėms, mažosioms gaminu gėlytes, kaspinėlius į plaukus, mamos bei močiutes gali rinktis auskarus, sages, užsisakyti prie jų kaklo papuošalą. O dėl vyrų... Hmm... Būnant mugėse keletas tikrai nustebino, priėjo, pasižiūrėjo ir bakstelėjo pirštu, ko nori, taip greit išrinkto papuošalo nebuvau mačius (šypsosi). Matyt, jie viską daro greit, tiek nesvarsto, nederina kiek mes (šypsosi).
Ir pabaigai... Palinkėjimas...
Tad mielosios mamos, kurkit, išliekit save mėgstamoj aplinkoj, tada visi dienos rūpestėliai pranyks ir rankose bei mintyse sklandys vien tik grožis.
Dėkojame už tokį šiltą ir artimą interviu, o visus kviečiame apsilankyti ir pamėgti nuostabiųjų darbelių pilną puslapį: VILI
