Lietingu oru vaikai dažniausiai paliekami sėdėti namuose, tačiau žaidimai su vandeniu – tai kaip smagus įvadas į fiziką. Žinoma, būtina imtis atsargumo priemonių.
 
Jeigu už lango nesiaučia audra ir vanduo nesiekia kelių, sėdėti namie nėra reikalo. Išnaudokite lietingą dieną mokydamiesi fizikos, bet be vadovėlių ir formulių. Jūsų laukia įdomūs praktiniai užsiėmimai. Šį kartą papasakosime, kaip „šlapią pasivaikščiojimą“ paversti „moksliniu tyrimu“.
 
Apsiaukite guminius batus, apsivilkite lietpaltį, pasiimkite su savimi skėtį ir maišelį su priemonėmis. Jums reikės popieriaus (įvairių spalvų ir faktūrų, nuo tualetinio popieriaus iki kieto kartono), putplasčio, skardinės, plastikinių indelių. Ir pirmyn į lauką – praktikai jūs jau pasiruošėte.
 
Balos
 
Balų apeiti nereikia, net atvirkščiai – ieškokite jų, tyrinėkite jas. Per balas galima ne tik bėgioti. Jei lietus baigėsi, bala virsta veidrodžiu. Patyrinėkite atspindžius.
 
Pro šalį pravažiavo automobilis ir paliko baloje spalvas ir formą keičiančią dėmę? Fizikoje šis reiškinys vadinamas interferencija, bet pradinukams ir ikimokyklinukams pavadinimo žinoti nereikia. Tiesiog atkreikite dėmesį į dėmę, paklauskite vaikų: „Kodėl dėmė neišnyksta? O jei į balą įlašinsite akvarelinių dažų, ar rezultatas bus tas pats? Kokias spalvas matote? Kas bus, jei lazda perbrauksite per dėmę? O kur jų dar galima pamatyti?“ Atsakymas į paskutinį klausimą labai paprastas. Tokias pat vaivorykštės spalvas galima pamatyti pučiant muilo burbulus.
 
Dar viena nesenstanti ir vaikų mėgstama pramoga – laivelių plukdymas. Išmokykite savo atžalą juos lankstyti, o eidami pasivaikščioti pasiimkite kelis su savimi. Paleisti laivelius į balą galima taip, kaip jums patinka – pavyzdžiui, galite rungtyniauti tarpusavyje, kieno laivelis pirmas pasieks kitą krantą, keldami vėją ir bangas. Nestandartiniai „laiveliai“, tokie kaip putplasčio gabalai ar metaliniai dubenėliai, bus taip pat įdomu. Paprastai vaikai patys klausia: „O kodėl jis neskęsta?“ Pasiūlykite laivelį „pakrauti“ ir stebėkite, kada jis ims skęsti.
 

Lietus
 
Žaisti su lietumi galima be galo. Pradėkite dar namuose: atkreipkite dėmesį, kaip ant stiklo užtykšta vandens lašeliai, kas nutinka su jų piešiniu, kai pakyla vėjas. Išėję pasivaikščioti atlikite bandymą: tegul vaikas ant suoliuko išdėlioja, pavyzdžiui, tualetinio popieriaus lapelį, sąsiuvinio lapą, kartoną, kojinę, permatomą įmautę (šį sąrašą galima pildyti ir koreguoti). Tegul vaikas stebi ir pats daro išvadas – kas peršlaps akimirksniu, kas sušlaps tik iš viršaus ir pan.
 
Dar vienas klasikinis eksperimentas: „Kaip greičiau sušlapsi nuo lietaus: lėtai eidamas ar bėgdamas? Ar svarbu, eini prieš vėją, ar pavėjui?“ (ir nebūtina šlapti patiems – galima iškišti iš po skėčio kokį nors daiktą). Beje, atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieško iki šiol – jie atliko nemažai eksperimentų, bet vieningos nuomonės taip ir nepriėjo).
 
Skėtis
 
Šis lietingą dieną toks svarbus aksesuaras taip pat gali tapti tyrimo objektu. Kodėl jis neperšlampa? Kodėl vanduo nuo jo nuteka? Kas bus su vandeniu, jeigu skėtį apversite? Įprastų reiškinių stebėjimas gali pasirodyti labai įdomus. Beje, apverstą skėtį taip pat galima paleisti plaukti bala!
 
Lietvamzdžiai
 
Jeigu esate sode, įprastas lietvamzdis su kibiru ar vonele po juo lengvai virsta eksperimentų su vandeniu baze. Kaip greitai plauks laivelis judančiame vandenyje? Kaip greitai talpa prisipildys vandens? Kiek puodelių telpa kibire? Vandens pilstymas iš vieno indo į kitą – mėgstamas ikimokyklinukų žaidimas.
 
Ir svarbiausia: leiskite vaikui eksperimentuoti pačiam. Net jeigu jis išsiteps – jis bus visateisis „tyrėjas“. Skatinkite atžalos susidomėjimą gamtos reiškiniais. Grįžę namo būtinai perrenkite vaiką, kad jis būtų sausas ir neperšaltų, išgerkite šiltos arbatos, pažiūrėkite kokią nors mokslo populiarinimo laidą apie, pavyzdžiui, griaustinį, ar kartu paskaitykite knygą. Ir, žinoma, pasiruoškite naujiems eksperimentams po lietumi!