Visi vaikučiai tokie skirtingi! Vieni jau vaikšto įsikibę į greta pasitaikiusius daiktus, o kiti tokio paties amžiaus dar tik nedrąsiai bando stotis. Vieni jau rezga ištisus sakinius, o kiti dar tik taria pirmuosius žodžius. Lygiai tas pats vyksta ir tuomet, kai kalbame apie apie kitus įgudžius, pavyzdžiui savarankišką  valgymą. Kai kurie tėveliai taip skuba išmokyti mažylį savarankiškumo, kad bruka į jo mažytę rankytę šaukštą ir visai įmanomais būdais skatina valgyti be tėvelių pagalbos. Tačiau nereikėtų skubėti, nes jai vaikas dar nebus tam pasiruošęs ir pats neparodys noro mokytis, toks tėvelių elgesys gali ilgam atimti iš vaiko valgymo malonumą. Žinoma, ne itin geras ir priešingas variantas, kuomet tėveliai per ilgai uždelsia, ir taupydami savo laiką viską padaro už mažylį. Taigi 65 kartą norime pakalbėti apie tai, kada metas vaikučiui duoti šaukštą į rankas.

Mūsų manymu, idealiausias laikas pratinti vaiką valgyti savarankiškai tuomet, kai vaikas parodo susidomėjimą. Tačiau kad viskas pavyktų pagal planą, reikėtų žinoti ir dar keletą svarbių aspektų. Pavyzdžiui, kokius įrankius duoti vaikui. Geriausia, kad vaikui skirtas šaukštas būtų plastmasinis – nuo jo ir triukšmas mažesnis (o mažieji labai mėgsta pastuksenti į stalo kraštą) ir jis lengvesnis, taigi savaime suprantama, mažyliui bus lengviau juo naudotis ir mažesnė tikimybė susižaloti. Be to, metaliniai šaukštai būna šalti, o būtent šalčio vaikutis gali išsigąsti. Kad mažylis norėtų naudotis šaukštu, gali išbandyti nedidelę gudrybę. Nupirk jam plastmasinę lėkštutę aukštais kraštais, kurios dugne būtų koks nors spalvotas paveiksliukas, labai traukiantis akį. Parodyk vaikui, kad su šaukštu kabinant maistą, ant dugno pasimato kažkas labai įdomaus. Tai bus puikus stimulas stengtis ištuštinti lėkštę.

Taip pat labai svarbus ir maistas, kurį vaikas turės įveikti savarankiškai. Maisto lėkštėje neturi būti daug ir jis neturi būti labai skystas. Kol kas mažylio šaukšto valdymo įgudžiai labai silpni, taigi bandymas pasemti tarkim sriubą, greičiausiai baigsis visiška nesėkme, o tai atims iš vaiko motyvaciją stengtis ir toliau.


Nepamiršk, kad mokymasis taisyklingai laikyti šaukštą tikrai užtruks, taigi po tokių valgymų visa aplinka gali atrodyti kaip po tikro uragano. Reikia su tuo susitaikyti ir tam pasiruošti, taigi valgymui išrink vietą, kurioje nukritęs ant žemės ar užtiškęs ant sienos maistas nepridarytų didelių problemų ir žinoma, tinkamai aprenk vaiką, kad vėliau netektų liūdėti dėl sugadintų drabužėlių.

Geriausia, jei vaikas valgyti savarankiškai mokytųsi kitų žmonių apsuptyje, pavyzdžiui per šeimyninius pietus. Matydamas, kad visi valgo patys, be kitų pagalbos, mažylis stengsis atkartoti jų veiksmus. Žinoma, ne viskas jam pavyks, todėl šalia turėtum būti tu ir retkarčiai pamaitinti vaiką pati, tačiau su atskiru šaukštu, paliekant jam galimybę mokytis ir toliau.

Nesistenk užtikrinti, kad vaikas iš karto imtų laikyti šaukštą taip, kaip reikia. Mokėjimas ateina tik su patirtimi, taigi tam prireiks laiko. Svarbiausia – kad maistas patektų į šaukštą ir nukeliautų iki vaiko burnos. Jei vaikas staiga ima ir atsisako valgyti su šaukštu, nereikėtų pulti jo įkalbinėti ar gėdyti. Neversk vaiko daryti to, ko jis nenori. Tiesiog ramiai valgykite kaip ir prieš tai, tačiau per pietus šalia vaiko visuomet palik padėtą jo šaukštą. Pamatysi, stebėdamas tave ir aplinkinius jis ir vėl užsinorės pabandyti.