Sirgti nepatinka niekam, tačiau jeigu suaugusieji dar gana abejingai žiūri į savo sveikatą, susirgus vaikams visas abejingumas išgaruoja labai greitai. Kadangi pereinamuoju metų laiku ligos prie mažųjų kimba itin noriai, šį kartą pakalbėsime apie tai, kaip įsiūlyti vaikams vaistų. Šios mamų gudrybės pravers, jeigu namuose laksto darželinukas.

Vaistai nuo fėjos

Visa laimė, kad dauguma vaikiškų karščiavimą mažinančių vaistų ir priemonių nuo kosulio būna saldžios. Kadangi vaikai yra tikri smaližiai, sugirdyti tokius vaistus nėra didelė problema. Tačiau ką daryti, jeigu paprastas peršalimas komplikuojasi ir tenka imtis rimtesnių priemonių, pavyzdžiui, gerti tabletes?

Tokiais atvejais išsisukti padeda pasakos. Galima paaiškinti vaikui, kad šie vaistukai yra nuo fėjos. Apie mažylio ligą ji sužinojo iš savo pagalbininkų – naktinių elfų. Ji labai nusiminė, nes kam nors susirgus pasakų šalyje užgęsta saulė, darosi šalta ir nejauku. Štai kodėl fėja atsiuntė šį buteliuką su stebuklingais vaistais (reikėtų jį prieš parodant labai gražiai ir ryškiai įpakuoti). Kiekvieną kartą, kai vaikutis jų išgeria, saulė stebuklingoje šalyje šviečia vis ryškiau ir ryškiau. Vargu ar mažasis herojus atsisakys išgelbėti stebuklingą pasakų pasaulį.

Žinoma, sirupas – neblogas dalykas, tačiau galima įsigyti ir specialių žvakučių, mažinančių karščiavimą. Jos numuša temperatūrą jau po pusvalandžio, ir svarbiausia – neturi jokio neigiamo poveikio virškinamojo trakto gleivinei. Ši vaistų forma – optimalus variantas, jeigu reikia greitai numušti temperatūrą, o mažylis dėl kokios nors priežasties negali ryti tablečių arba gerti sirupo.

Įkišti žvakutę reikia įgūdžių: mamos rankos turi būti šiltos ir švarios, o vaikutis – gulėti ant šono šiek tiek sulenkęs kojas per kelius. Jeigu žvakutė įkišama blogai, ne iki galo, vaikas gali refleksiškai ją išstumti, ir karščiavimą mažinančio poveikio nebus. Kai kurie mažyliai po žvakutės įkišimo iš karto prašosi ant puoduko, tad kartu su išmatomis pasišalina ir dalis vaistų. Kad išvengtumėte šios problemos, patartina pamėginti pasodinti mažylį ant puoduko dar prieš įkišant žvakutę. Ir, žinoma, būtina įdėmiai perskaityti priemonės informacinį lapelį ir naudojimo instrukciją.


Mamuto iltys

Reikia įlašinti mažyliui į nosį vaistų nuo slogos, o jis suka galvą į šoną, vos tik pamato pipetę? Susukite iš vatos tamponėlius, suvilgykite juos lašais ir įsikiškite į nosį. Išeis kuo puikiausios iltys, kuriomis bus galima pakutenti žaislinius meškučiuis ir kiškučius. Jie „juoksis“ ir įvairiais balsais „prašys“ tokių pat. Kur šio spektaklio esmė? Vaikas greičiausiai panorės prisijungti prie linksmo žaidimo: „Ir man reikia...“ Iš karto nesutikite, paklauskite, tarytum abejojate: „O gal geriau rytoj?“ Ar reikia aiškinti, kad ilčių reikės čia ir dabar?

Plauti nosį taip pat reikia pasitelkus žaidimus. Ši gal ir nelabai maloni procedūra turi prasmę, ir tai būtina įrodyti (taip, kad mažylis suprastų, nes vaikai, deja, labai dažnai nesuvokia, kodėl būtina gydytis). Formuluotė „kad būtum sveikas“ čia visai netinka. Papasakokite vaikui istoriją apie drąsų drambliuką, kuris neturėjo jokio kibiriuko ar puodelio, todėl vandenį savo broliukui iš upės nešdavo su straubliu. Kuo pasaka bus įdomesnė ir labiau įtraukianti, tuo geriau. Kai tik mažylis susidomės ir „užkibs ant kabliuko“, pats metas pereiti prie nosies plovimo!

Du narsūs paršiukai

Inhaliacijos – taip pat ne itin vaikų mėgstama procedūra. Kvėpuoti žolelių garais per kartoninį vamzdelį mažyliui gali nepavykti, be to, tikėtina, kad vaikas nusidegins. Dar vienas šio metodo trūkumas yra tas, kad popierius labai greitai atmirksta ir ištyžta. Geriausia prisiminti seną ir laiko patikrintą liaudišką metodą – leisti pakvėpuoti virš puodo su lupenomis virtų bulvių garais, pridengus galvą rankšluosčiu. Tačiau, savaime suprantama, labai abejotina, kad vaikas savo noru sutiks sėdėti karštoje tamsoje. Pasiūlykite jam pažaisti drąsius paršelius, kurie slepiasi nuo vilko šiltame namelyje. Labai gerai, jeigu vilką vaidins tėtis arba senelė, kol mama su vaiku sėdės palinkę virš puodo ir „slėpsis“ po rankšluosčiu.

Jeigu vaikui nepatinka sėdėti po rankšluosčiu, žaidimą galima pakoreguoti. Prisiminkite Mikę Pūkuotuką ir Knysliuką. Įsivaizduokite, kad pirmasis veikėjas įlindo drevę medaus, o Knysliukas stovi po medžiu su skėčiu ir bando nukreipti bičių dėmesį. Vaikas sėdės po skėtuku šalia plataus puodo, pripilto karšto vandens su soda (šaukštas sodos litrui vandens), o jūs tuo tarpu ieškosite medaus, uogienės ar kokių kitų saldumynų.