Tyrimas ultragarsu (arba tiesiog echoskopija) tampa vis populiaresnis – metodas nekenksmingas, o rezultatus galima gauti iš karto. Tačiau viskas nėra taip jau paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, todėl nenuostabu, kad mūsų dienomis sklando daugybė mitų ir legendų, susijusių su šiuo tyrimu. Nemaža dalis nėščiųjų bijo tirtis, nes mano, kad tai gali pakenkti vaikučio sveikatai, arba tikisi iš šio metodo per daug. Kad neapsigautum ir praktikuojantys gydytojai neturėtų teisintis, apžvelkime dažniausius klaidingus įsitikinimus.

Pirmas mitas: ultragarsu galima ištirti absoliučiai visus organus

Tai mitas, kadangi ultragarsas padeda pamatyti tik standžius arba skysčio pripildytus organus. Oras garso bangoms sukuria neįveikiamą kliūtį. Siekiant ją sumažinti, išoriškai naudojamas specialus gelis, o vidaus organai, pripildyti oro, tokiu būdu net netiriami. Kitaip tariant, išsitirti ultragarsu plaučių arba skrandžio neįmanoma iš principo.

Antras mitas: ultragarsas padeda pamatyti bet kokią patologiją

Ir šis įsitikinimas su realybe neturi nieko bendra. Visų pirma, kaip jau minėta, anatominius pokyčius galima „užčiuopti“ tik standžiuose ir skysčio pripildytuose organuose. Jeigu aparatas kažko „nemato“, tai dar nebūtinai reiškia, kad tyrimai visiškai geri.

Trečias mitas: tyrimus ultragarsu galima atlikti iki ir netgi vietoje gydytojo apžiūros

Toks požiūris yra iš esmės neteisingas. Tyrimas ultragarsu yra papildomas, jis atliekamas tik tada, kai yra iš anksto nustatyta spėjama diagnozė, ir reikia ją patikrinti. Savaime suprantama, diagnozuoja tik gydytojas, ir tik po to, kai nuodugniai apžiūri savo pacientą, išklauso jo nusiskundimų. Atlikti šį tyrimą „dėl viso pikta“ nėra prasmės, kadangi kitas gydytojas tiesiog nežinos, ko ieškoti. Iki apžiūros ultragarso tyrimai atliekami tik tuo atveju, kai diagnozė yra žinoma, ir reikia tiesiog stebėti pokyčius.

Ketvirtas mitas: tyrimai ultragarsu nėštumą parodo likus vienai dienai iki numatytų menstruacijų arba pirmą uždelstą dieną


Gimdinis nėštumas gali būti matomas tik 7–10 mėnesinių vėlavimo dieną. Taip yra dėl to, kad kiaušialąstė palyginti nedidelė, o aparato galimybės ribotos. Ankstyvuoju laikotarpiu lengva nėštumą supainioti su menstruacijų pradžia. Kad diagnozė būtų tikslesnė, tyrimas turėtų būti pakartotas maždaug po savaitės.

Penktas mitas: tyrimui ultragarsu nereikia jokio išankstinio pasiruošimo

Tai tiesa tik iš dalies. Pasiruošimo nereikia, jeigu tau darys skydliaukės, pieno liaukų, mažojo dubens (per makštį) arba bendrąją inkstų echoskopiją. Tačiau jeigu inkstus ir šlapimo pūslę reikia apžiūrėti įdėmiau, arba jeigu mažasis dubuo apžiūrimas išoriškai, svarbu, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Prieš pilvo ertmės echoskopiją reikia tris dienas vengti produktų, skatinančių dujų kaupimąsi (atsisakyti nenugriebto pieno, vynuogių sulčių, bet kokių gazuotų gėrimų, juodos duonos, šviežių vaisių ir sojos, pupų bei žirnių), vartoti aktyvintą anglį arba bet kokius kitus absorbentus. Priešingu atveju dujų išpūstas žarnynas neleis atlikti reikiamų tyrimų.

Šeštas mitas: jeigu yra kokių nors pokyčių, tyrimas ultragarsu juos parodys

Tikrai nebūtinai. Tyrimai ultragarsu gali neparodyti inkstų akmenų, pokyčių pilvo ertmėje ir mažajame dubenyje. Rezuktatų tikslumas vidutiniškai siekia 70 %, tačiau, priklausomai nuo ligos, jis gali pasislinkti į vieną arba kitą pusę. Pavyzdžiui, pieno liaukų ligas tyrimas ultragarsu nustato 60–65 % tikslumu, o rentgenas – 80–85 %.

Septintas mitas: tyrimas ultragarsu – tikslus ir objektyvus metodas

Apmaudu, tačiau tikrai ne taip. Tai subjektyvus metodas, kadangi tyrimo tikslumas priklauso nuo aparato klasės ir specialisto kvalifikacijos. Galima per dieną atlikti daugybę tyrimų skirtingose vietose, o rezultatai nesutaps. Juos įvertinti turėtų gydytojas.

Aštuntas mitas: tyrimas ultragarsu nėštumo metu yra kenksmingas

Iš esmės ultragarsas yra aukšto dažnio cypimas. Jis nepasižymi teratogeniniu efektu, kitaip tariant, vaisiaus niekaip neveikia. Ilgalaikiai tyrimai ultragarsu gali šiek tiek padidinti gimdos tonusą (įtempimą), tačiau tai tuojau pat praeina. Jeigu yra būtinybė, echoskopiją galima kartoti nors ir kas antrą dieną, tačiau naudingos papildomos informacijos tokie dažni tyrimai vargu ar suteiks. Optimalus intervalas nėščiosioms – maždaug 30–45 dienos.