Vilniuje lapkričio 14–15 d. vyko mokymai Lietuvos savivaldybių administracijų darbuotojams, atsakingiems už neformalųjį vaikų švietimą. Mokymus, kuriuose taip pat dalyvavo ir kitų už neformalųjį vaikų švietimą atsakingų institucijų atstovai, surengė Ugdymo plėtotės centras ir Švietimo mainų paramos fondas.

Mokymų dalyviams buvo pristatytos nacionalinės neformaliojo vaikų švietimo kaitos kryptys, plėtros galimybės ir projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Taip pat buvo aptarti reikalavimai pasirenkamojo vaikų ugdymo programų turiniui, programų rengimas ir akreditavimas, pristatyta krepšelio apskaičiavimo metodika ir lėšų panaudojimo galimybės. Lektoriai pristatė Švietimo mainų paramos fondo siūlomas galimybes mokymuisi bendradarbiaujant, naujas bendradarbiavimo galimybes plėtojant neformalųjį vaikų švietimą ir kt.

Aptariant esamą neformaliojo vaikų švietimo situaciją regionuose, savivaldybių administracijų atstovai akcentavo pasirenkamojo vaikų techninio ugdymo veiklų stygių, nepakankamą ugdymo aplinkos finansavimą, lėšų, skirtų neformaliojo vaikų švietimo kvalifikacijos tobulinimui, stygių ir ribotas kvalifikacijos tobulinimo pasirinkimo galimybes.

Mokymų dalyvių nuomone, regionuose reikia aktyvesnio atskirų institucijų bendradarbiavimo, o apie pasirenkamąjį vaikų ugdymą daugiau kalbėti ir tartis su vietos politikais.


Daug diskutuota apie pasirenkamojo vaikų ugdymo programų rengimą ir kokybišką jų įgyvendinimą. Anot dalyvių, vienas iš iššūkių savivaldybėms – išorinis neformaliojo vaikų švietimo institucijų vertinimas. Ši tema labai aktuali, todėl buvo sutarta dirbti ir toliau bendradarbiauti tiek savivaldybių darbuotojams, tiek nacionalinio lygmens institucijų atstovams.

Savivaldybių administracijų atstovų teigimu, nemažai tikimasi iš projekte „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ kuriamos informacinės sistemos, kuri leis tiksliai žinoti, kiek vaikų ir kokias programas lanko, ir kuri palengvins tėvų ir vaikų pasirinkimus bei leis tiksliau apskaičiuoti savivaldybių ir valstybės skiriamas lėšas.

Mokymu metu, Panevėžio r. savivaldybės atstovai, projekto dalyviai, pristatė pirmuosius krepšelio išbandymo praktinius rezultatus. Jų nuomone, bandomasis finansavimas krepšelio principu parodė, jog labai padidėjo tėvų ir vaikų susidomėjimas pasirenkamuoju vaikų ugdymu. Neformaliojo ugdymo programos pasiekė net pačius atokiausius rajono kaimus. To priežastis – padidėjęs skaičius teikėjų, iš kurių atsirado veiklas pasiūliusių arčiau vaikų gyvenamųjų vietų. Taip pat pasiūlyta naujų veiklų, kurių anksčiau rajone niekas iš teikėjų nesiūlė, pvz., robotika (mokslas apie robotus).

Renginio dalyviai atvirai pripažino, kad jiems tokia galimybė bendrauti tarpusavyje ir dalytis patirtimi yra labai svarbi, palankiai įvertino galimybę iš atsakingų pareigūnų išgirsti naujausią informaciją apie tai, kas svarbaus yra vykdoma ir planuojama vykdyti neformaliojo vaikų ugdymo srityje, čia pat reaguoti į tai ir aptarti. Visų dalyvių nuomone, labai reikia, kad panašūs renginiai vyktų reguliariai.