Tinkama būsimosios mamytės mityba yra itin svarbi – ypač tais atvejais, kai nėštumą komplikuoja lėtinės ligos. Ką gali patarti gydytojas?

Anemija, arba mažakraujystė, – tai liga, susijusi su hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sumažėjimu. Ši medžiaga yra būtina deguonies pernešimui. Jeigu jos trūksta, paprastai sumažėja ir eritrocitų.

Anemijos profilaktikos ir gydymui labai svarbi dieta. Apie tai šį kartą ir pakalbėsime.

Kaip ir kada ima trūkti geležies?

Geležis – gyvybiškai būtinas mikroelementas. Jo apykaita yra itin sudėtinga, o reikšmė organizmui – tiesiog neįkainojama. Be geležies jis negali sintetinti hemoglobino, mioglobino (baltymo, esančio raumenyse), geležies turinčių audinių fermentų. Ji būtina, kad skydliaukė galėtų gaminti hormonus, be to, dalyvauja daugelyje apykaitos procesų, būtinų augimui, visavertei imuninės sistemos veiklai. Nors geležis svarbi, ji sudaro tik 0,0065 % kūno masės. Žmogaus eritrocitai (geriausiai žinomi mūsų organizmo geležies vartotojai) gyvena apie 100–120 dienų, o po to suyra. Geležis iš suirusių eritrocitų nepašalinama – ji pakartotinai naudojama naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Nors organizmas geležį labai taupo, dalis jos vis dėlto yra prarandama. Moteris, kuri nesilaukia, jos netenka su šlapimu, prakaitu, išmatomis, per odą, plaukus ir nagus. Iš viso – po 1–2 mg per parą (maždaug tiek jos įsiurbia ir žarnynas). Atrodytų, viskas lyg ir gerai, jei ne vienas „bet“: kritinėmis dienomis papildomai netenkama dar 2–3 mg, o jei kraujuoja gausiai – iki 6 mg per parą. Vadinasi, moters organizmas netenka geležies net ir be nėštumo ar maitinimo krūtimi. Kad geležies būtų tiek, kiek reikia, būtina, kad atsargos pasipildytų.

Pirmąjį nėštumo trimestrą geležies netenkama maždaug tiek pat, kiek ir prieš pastojant. Tačiau mažylis auga, ir šis paveikslas keičiasi. Antrąjį trimestrą nėščios moters organizmui jau reikia 2–4 mg geležies per parą, o trečią – 10–12. Dėl šios priežasties antroje nėštumo pusėje smarkiai išauga geležies poreikis, anemija nustatoma beveik 40 kartų dažniau, negu pirmosiomis savaitėmis.

Štai kiek „išlaidų“ patiria moters, kuri laukiasi, pagimdo vieną vaiką ir jį maitina krūtimi, organizmas:

• Geležies netenkama iš viso 1200–1400 mg;
• Padidėjusiai motinos kraujo cirkuliacijai reikia apie 500 mg;
• Maždaug 450 mg išeina placentai ir vaisiaus poreikiams;
• Gimdymo metu vidutiniškai netenkama iki 150 mg;
• Maitinant krūtimi per metus netenkama vidutiniškai iki 400 mg.

Tačiau geležies netenkama ir kitais, „neplanuotais“ atvejais:

• Vystosi ankstyva toksikozė, atsiranda pykinimas, sutrinka virškinamojo trakto veikla, tad geležis, kaip ir magnis, fosforas ir kitos medžiagos, būtinos naujų kraujo kūnelių gamybai, neįsisavinama;
• Pakinta hormoninis fonas – nėščiosios organizme padaugėja estrogenų. Gali sutrikti geležies įsiurbimas žarnyne;
• Nėštumo metu daugeliui moterų paūmėja lėtinės ligos, o tai taip pat sekina geležies atsargas – geležies dėl to netenkama daugiau, o žarnyno veikla gali sutrikti.

Geležies įsisavinimo ypatumai

Geležies mes gauname kartu su maisto produktais. Taisyklingai maitindamasi nėštukė per parą gauna iki 10–15 mg šio mikroelemento, tačiau organizmas įsisavina tik 1—15 % šio kiekio (kitaip tariant, iki 1–2 mg per parą).

Kad kompensuotų nuostolius, nėštukės organizmas ima dirbti intensyviau: antrą trimestrą žarnynas įsiurbia iki 2,8–3 mg per parą, trečią – iki 3,5–4 mg geležies.

Vis dėlto netgi tai nepadeda kompensuoti nuostolių, ypač 15–20 nėštumo savaitę, kai ima formuotis vaisiaus kaulai ir smegenys, o būsimosios mamytės organizme padaugėja kraujo. Kad organizmas papildytų geležies atsargas ir visiškai kompensuotų gimdymo ir vaikučio maitinimo metu patirtą trūkumą, reikės 2–3 metų.

Daugiausia geležies įsiurbiama dvylikapirštėje žarnoje ir viršutinėje storosios žarnos dalyje. Šio proceso efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių:

• Su kokiu produktu (preparatu) geležis patenka į organizmą;
• Kiek geležies trūksta organizme;
• Produktų ir medikamentų, patenkančių į skrandį kartu su geležimi.

Maiste esanti geležis būna dviejų formų: hemo ir ne hemo. Hemo geležies randama hemoglobine, mioglobine (ypač kepenyse ir žuvyje), yra geriau įsisavinama, tačiau didelė maiste esančios geležies dalis yra kitos rūšies. Ne hemo geležies įsisavinimas priklauso nuo jos tirpumo žarnyne, o tai priklauso nuo suvalgyto maisto. Ne hemo geležis taip pat gali būti skirstoma į dvivalentę arba trivalentę (dvivalentė įsisavinama geriau).

Vitaminas C būtinas geresniam geležies įsiurbimui, o štai kai kurie mikroelementai šį procesą gali apsunkinti (pavyzdžiui, manganas, varis, cinkas ir kalcis). Nėštukei reikia ir geležies, ir kalcio, bet tarpusavyje šie elementai nedera – geriausia valgyti jų turinčius produktus ir gerti papildus atskirai, darant bent 4 valandų intervalą. Kitaip tariant, jeigu ketini gerti geležies preparatus, artimiausiu metu nereikėtų valgyti varškės, grietinėlės, sūrio, žalialapių daržovių, gerti pieno.