Rizikos grupės

Anemija susirgti rizikuoja moterys, kurios:

• Sirgo ūmiu pielonefritu, dizinterija, virusiniu hepatitu;
• Serga lėtinėmis ligomis: tonzilitu, reumatu, širdies yda, cukriniu diabetu, gastritu, duodenitu, enterokolitu, pielonefritu ir kt.;
• Menstruacijų metu netenka daug kraujo;
• Laukiasi;
• Yra užkietėjusios vegetarės;
• Dažnai pastoja;
• Nėštumo metu patyrė komplikacijų (pavyzdžiui, joms pasireiškė ankstyva toksikozė, virusinės ligos, iškilo persileidimo grėsmė);
• Laukiasi daugiau nei vieno mažylio, ir pan.

Kuo daugiau šių veiksnių susideda, tuo didesnė rizika susirgti anemija ir tuo sunkiau ją įveikti.

Geležies draugai ir priešai

Įsisavinti geležį padeda:

• Mėsa, žuvis (šiuose produktuose yra mioglobino, hemoglobino ir amino rūgščių – histidino, lizino, cisteino);
• Citrusiniai vaisiai, kriaušės, obuoliai, slyvos, bananai, brokoliai, rauginti kopūstai, bulvės, morkos, burokėliai, paprikos, pomidorai (daug vitamino C, obuolių, acto ir citrinų rūgšties, paprastųjų angliavandenių: laktozės, fruktozės, sorbido); 

Geležies įsisavinimą blogina:

• Grūdų produktai, kukurūzai, sėlenos, pupos;
• Visos arbatų rūšys, žalialapės daržovės, špinatai;
• Pienas, sūris, varškė, kalcio preparatai;
• Kiaušiniai;
• Etilendiamintetraacto rūgštis, naudojama kaip konservantas.

Mitybos principai

Gydomoji dieta gydant anemiją užima gal ir ne pačią svarbiausią, tačiau išties svarbią vietą.

Jeigu sergi šia liga, turėtum pasirūpinti, kad tavo racione būtų pakankamai visaverčių baltymų, būtinų hemoglobino ir eritrocitų gamybai (ne mažiau kaip 130 g per parą, iš jų – ne mažiau kaip 80–95 % turi būti gyvulinės kilmės). Riebalų reikėtų vartoti šiek tiek mažiau (iki 70–80 g), įtraukti į mitybą liesos mėsos ir žuvies, varškės, grikių ir avižų kruopų, augalinių aliejų. Angliavandenių per parą suvartojama apie 400–500 g. Būtina, kad racione netrūktų geležies, kobalto, mangano, vario, nikelio, vitamino C, B grupės vitaminų, varškės, kiaušinių, subproduktų, žuvies, alaus mielų, morkų, pomidorų, lapinių žalumynų, pupų, bulvių, baltagūžių kopūstų, baklažanų, cukinijų, svogūnų, moliūgų, erškėtuogių, šaltalankių, gervuogių, spanguolių, gudobelių, agrastų, abrikosų, vyšnių, kriaušių, obuolių, granatų, tamsių vynuogių.

Sergančiųjų anemija apetitas dažniausiai būna pablogėjęs – taip nutinka dėl sutrikusios skrandžio sekrecijos. Kad jį pagerintum, galima valgyti mėsos, žuvies ir daržovių sriubas, paįvairinti mitybą padažais, sūdyti maistą pagal skonį (jeigu nėra vėlyvos toksikozės – nepadidėjęs arterinis kraujospūdis, nėra patinimų ir pan.).

Nėščiosios maistas gali būti ruošiamas labai įvairiai. Valgoma tiek juoda, tiek balta duona (maždaug po 200 g kasdien), sviestas (25–40 g), augaliniai aliejai (25–30 g), cukrus (apie 50 g).

Anemija sergančios nėščiosios dienos meniu pavyzdys

Pusryčiai. Juos būtinai turi sudaryti du patiekalai. Kokie – gali pasirinkti pati: keptos kepenys, du minkštai virti kiaušiniai, virta žuvis, avižinė košė, kvietinė arba grikių košė, kepti kotletai, daržovių košė arba daržovių rinkinys, kruopų ir daržovių pudingas, arbata su pienu, sumuštinis su sūriu arba su svietu ir medumi.

Priešpiečiai. Paprastai valgoma 11–12 valandą. Tinka sūris, virta arba kepta žuvis, troškinti burokėliai, morkos arba kopūstai, daržovių rinkinukas, švieži pomidorai, arbata su pienu arba erškėtuogių arbata.

Pietūs. Neapsieisi be įvairių sriubų: mėsiško arba vištienos sultinio su makaronais, žuvienės, barščių, pieniškos sriubos ir pan. Toliau patiekiamas antrasis patiekalas: bet kokiu būdu paruošta mėsa, kepti inkstai, kepenys, morkų, burokėlių arba kopūstų kotletukai, bulvių košė. Tinka kvietinė arba daržovių košė, pudingas, patiekalai iš varškės. Desertas: vaisių kompotas, kisielius, želė, įvairūs vaisiai.

Pavakariams valgomi švieži vaisiai ir uogos, putėsiai, želė, džiūvėsėliai, geriama arbata, pienas, erškėtuogių arbata.

Vakarienei, kaip ir pusryčiams, valgomi du patiekalai. Tai gali būti sūris, varškės gaminiai, minkštai virti kiaušiniai, mėsos patiekalai, žuvis, kruopų pudingai, daržovės ir jų troškiniai, morkos, kopūstai, arbata, pienas.

Nakčiai naudinga išgerti stiklinę kefyro, rūgpienio arba pasukų.

Nėščiosioms, sergančioms anemija, ypatingų maisto apribojimų nėra. Nerekomenduojami tie patys produktai, kurie netinka ir sveikoms nėštukėms – jūros gėrybės, ikrai, braškės, avietės, kakava, grybai, kava.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad termiškai apdorojant mėsos produktus, kepenis, inkstus, širdį, dalis geležies prarandama. Tai nėra tiesa. Valgyti žalią mėsą, tikintis, kad taip gausi daugiau geležies, yra pavojinga sveikatai. Tokie eksperimentai gali baigtis infekcinėmis ligomis, pakenksiančiomis ir tau, ir kūdikiui.

Net jeigu valgysi tik mėsą (tai, beje, taip pat kenkia sveikatai), vien dietos vis tiek nepakaks. Geležies, kurią gali įsisavinti organizmas, kiekis yra ribotas. Greičiausiai teks gerti papildus, tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju – jis parinks tau tinkamiausius, nurodys, kokiais kiekiais ir kaip ilgai gerti. Geriausia, žinoma, užkirsti kelią anemijos atsiradimui. Jeigu dar tik ketini pastoti, būtina pasidaryti tyrimus ir išsiaiškinti, ar tau netrūksta geležies.