Nėštumas, gimdymas, bendravimas su naujagimiu, maitinimas krūtimi – ypatingi ir šviesūs kiekvienos moters gyvenimo periodai. Deja, juos gali apniaukti infekcinės ligos, kurios, kaip visi žinote, gydomos antibiotikais. O kokios jų pasekmės?

Ne kiekviena moteris gali pasidžiaugti sklandžiai praėjusiu nėštumu. Niekas neapdraustas nuo kokios nors infekcijos arba lėtinės ligos paūmėjimo, dėl ko tenka griebtis vaistų buteliuko arba dėžutės.

Antibiotikų poveikis

Pirmieji antibiotikai dienos šviesą išvydo 1928 metais Aleksandro Flemingo laboratorijoje. Kartą jis darė bandymus su auginamų bakterijų kolonijomis ir pastebėjo, kad aplink pelėsį stafilokoko bakterijos žuvo. Flemingas padarė išvadą, kad pelėsiai išskiria medžiagą, galinčią naikinti mikrobus.

Taip buvo išrastas penicilinas. Antibiotikai tapo neatsiejama šiandieninės medicinos dalimi, su kuria susidūrė tikriausiai kiekvienas.

Antibiotikai gali būti siauro arba plataus poveikio spektro. Siauro naikina tik kurią nors vieną bakterijų grupę, plataus – atvirkščiai. Kai ligos sukėlėjas yra žinomas, užtikrintai galima skirti siauro poveikio spektro antibiotikus. Jei sukėlėjai dėl kažkokios priežasties nežinomi, didelė tikimybė, kad padės antroji grupė.


Tačiau yra vienas „bet“. Antibiotikai naikina ne tik kenksmingas bakterijas, bet ir žarnyno mikroflorą (taip gali išsivystyti disbakteriozė).

Pagal poveikį mikrobams antibiotikai skirstomi į baktericidinius (naikina greitai ir daug iš karto, pavyzdžiui, penicilinas, gentamicinas), ir bakteriostatinius (pristabdo bakterijų dauginimąsi ir padeda organizmui pačiam susidoroti su infekcija) – tai eritromicinas, tetraciklinas.

Pagal taip, kaip jie veikia nėščiąją ir jos vaisių, motiną ir jos kūdikį, antibiotikai skirstomi į tris grupes:

• Pirmos grupės antibiotikai nėštumo metu yra draudžiami, nes toksiškai veikia vaisių: tai levomicetinas, tetraciklinas, trimetoprinas, streptomicinas.

• Antrąją grupę reikėtų naudoti atsargiai: aminoglikozidai, sulfanilamidai (gali sukelti geltą), nitrofuranai (gali suardyti vaisiaus eritrocitus). Šiuos antibiotikus skiria tik labai rimtais atvejais: jeigu sergama sunkia liga, kurios sukėlėjai kitiems antibiotikams atsparūs, arba tada, kai ankstesnis gydymas pasirodo neefektyvus.

• Trečioji grupė vaisiaus neveikia: tai penicilinai, cefalosporinai, eritromicinas. Jais galima gydyti ir nėščiąsias.

Antibiotikų vartojimas nėštumo metu

Pirmąjį nėštumo trimestrą kontraindikuotina dauguma antibiotikų. Tuo metu kaip tik vystosi kūdikio organai ir audiniai, tad bet kokia neigiama (taip pat ir vaistų) įtaka gali turėti pasekmių: pirmąsias dvi savaites gresia persileidimas, arba formavimosi sutrikimai.

Antrojo trimestro metu leidžiamų naudoti vaistų „asortimentas“ šiek tiek didesnis. Tada, kai organai jau susiformavę, naujų ydų būti (teoriškai) nebegali. Išimtis – tik galvos smegenys ir lytiniai organai, kurie formuojasi iki pat gimimo.

Trečiąjį trimestrą antibiotikų pasirinkimas dar platesnis. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad vaisius į naudojamus vaistus reaguoja, net jeigu jie ir nepatenka į placentą. Tą galima suprasti iš padažnėjusių jo judesių.

Kūdikio kepenys pirmąsias 50 dienų nuo gimimo vaistų dar neskaido. Tai reiškia, kad gimdymo metu motinai suleisti vaistai jį veiks dar labai ilgą laiką.