Tikriausiai užduosite sau klausimą: o gal geriau būtų nieko nedaryti ir laukti, kol liga praeis savaime? Laukimo taktika, deja, netinka. Nėščiosios savijautos pablogėjimas, dažnai lydimas ir porą ar trejetą dienų nekrintančios aukštos temperatūros, nemažėjančio galvos skausmo ar nesibaigiančio pykinimo bei vėmimo, yra priežastis kreiptis į gydytoją – juk reikia ne tik nustatyti diagnozę, bet ir pradėti gydymą, kol neatsirado komplikacijų.

Gana dažnai antibiotikais tenka gydyti  kvėpavimo takų ligas (anginą, bronchitą, pneumoniją), šlapimtakių infekcijas, po gimdymo atsiradusį mastitą, lytinių takų uždegimą, žaizdų infekcijas. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti galimybės gydytis vaistažolėmis. Gydytis pačioms nerekomenduojama, net jeigu tuos pačius vaistus gydytojas išrašo dažnai – jis atsižvelgia į daugelį veiksnių: kiek laiko reikėtų juos gerti, kokios tai grupės antibiotikai, būsimosios motinos būklę, poveikį vaisiui.

Pirmosios ir antrosios kartos penicilinai ir cefalosporinai neturi teratogeninio poveikio, tačiau gali sukelti alerginę reakciją.

Trečiosios kartos cefalosporinai ištirti nepakankamai, todėl nėščiosioms jų vartoti nepatartina.

Aminoglikozidų grupė teratogeninio poveikio taip pat neturi.

Streptomicinas gali turėti ototoksinį poveikį (veikti klausą), todėl geriau nėštumo metu jo vengti. Išimtis – sudėtinga infekcinė liga, jeigu nėra kitos alternatyvos. Tokiu atveju taikomas trumpas gydymo kursas.

Tetraciklinai gali sutrikdyti skeleto ir dantų vystymąsi. Jo poveikis ima ryškėti antrą nėštumo trimestrą, todėl nėščiosioms nerekomenduotini.

Makrolidai pereina per placentą, tačiau vaisiaus kraujyje jų lygis būna neaukštas. Neigiamo poveikio motinai ir vaikui jie neturi. Ši antibiotikų grupė skiriama, jeigu gydant uždegimus penicilinais ir cefalosporinais pasireiškia alerginė reakcija.

Vankomicinas motinai ir vaisiui nėra toksiškas.

Rifampicinas nėščiosioms draudžiamas, ypač per pirmąjį trimestrą, nes turi teratogeninį poveikį, gali sutrikdyti vaisiaus lytinės sistemos, klausos organų, galūnių vystymąsi, sukelti hidrocefaliją.

Maitinimo krūtimi laikotarpiu kai kurie vaistai neigiamai veikia kūdikį, tačiau jų naudojimo nėštumo metu poveikis kiek skiriasi. Pavyzdžiui: eritromicino koncentracija motinos piene yra 20 kartų didesnė, negu jos kraujyje.

Vaistiniai preparatai gali kauptis mažylio organizme, nes jo kepenys ir šalinimo sistema dar nėra pakankamai subrendę. Vadinasi, maitinančiai motinai medikamentų naudojimo būtų geriau išvengti.

Jeigu vaistus naudoti vis dėlto yra būtina, reikėtų rinktis tuos, kurie vaikui darys mažiausią neigiamą poveikį.

Antibiotikai turi būti geriami arba maitinimo metu, arba iš karto po jo, kad būtų išvengta maksimalios vaistų koncentracijos piene kito maitinimo metu. Jeigu preparatas kūdikiui kenksmingas, maitinimą laikinai teks nutraukti, o pieną ištraukti.

Kai kurių antibiotinių preparatų grupių charakteristikos


Aminoglikozidai: maitinančioms krūtimi skiriami atsargiai. Visi šie antibiotikai gana gausiai patenka į pieną.

Klindamicinas: maitinimo krūtimi periodu preparato naudojimą reikėtų nutraukti, nes yra kraujavimo iš virškinamojo trakto rizika. Nuo paskutinės preparato dozės iki maitinimo turi praeiti ne mažiau kaip 24 valandos.

Levomicetinas: maitinant geriau nevartoti, nes gali būti pažeisti vaiko kaulų čiulpai. Maitinti galima tik praėjus 24 valandoms.

Metronidazolis: maitinti galima po 12–14 valandų.

Penicilinai: paprastai nekenksmingi, nes į pieną jų patenka nedaug. Stebėkite, ar vaikui neatsirado bėrimų, viduriavimo, seilėtekio.

Tetraciklinų vartoti nereikėtų: dantukai gali išdygti tamsiai geltonos spalvos, sulėtėti vaiko augimas.

Eritromicinas taip pat nerekomenduotinas.

Cefalosporinai: paprastai nekenksmingi, jų į pieną patenka mažai. Kartais gali atsirasti bėrimas arba jautrumas.

Vadinasi, iš visų antibiotikų maitinant krūtimi mažiausiai kenkia penicilinai ir cefalosporinai. Kartais tenka vartoti ir kitų, tačiau tai nuspręsti turi gydytojas.

Atminkite keletą dalykų:

1.    Gydytis pačioms nederėtų. Vaistus turi skirti gydytojas.

2.    Jeigu esate nėščia dar visai neseniai, arba maitinate krūtimi, turite įspėti savo gydytoją, kad jo skiriami vaistai nepakenktų jūsų atžalai.

3.    Virusinių ligų atveju gydymas antibiotikais ir neveiksmingas, ir kenksmingas.

4.    Draudžiama savavališkai nutraukti antibiotikų vartojimą arba sumažinti jų dozes, net jeigu jaučiatės daug geriau. Reikia baigti visa gydymo kursą, antraip bakterijos gali tapti atsparios vaistams.

5.    Nepamirškite sveiko gyvenimo būdo, taisyklingos mitybos. Stenkitės mažiau nervintis – taip organizmas turės daugiau jėgų pats susidoroti su liga, tad gali būti, kad antibiotikų jums paprasčiausiai nebeprireiks.