„Pampers“ pataria: susidūrę su vaiko nevalgumu tėveliai dažnai labai išgyvena, stengiasi jį gražiai įkalbėti pavalgyti, pradeda pataikauti siūlydami vaikų mėgstamą, bet menkavertį maistą arba ima pykti ir skelbia ultimatumus. Nurimkite! Nevalgaus vaiko problemą galima išspręsti gerokai paprasčiau...

Nevalgus vaikas: ar tikrai?

Rūpestingi tėveliai kartais perdėm jaudinasi ir neįvertina tikrųjų vaiko mitybos poreikių. „Vien oru“ gyvas vaikas vis tik įsimeta burnon vieną ar kitą kąsnelį, kurio pakanka jo nedideliam kūnui.

Norėdami įvertinti, kiek kalorijų reikia vaikui, galite remtis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis. Pavyzdžiui, 6 mėnesių kūdikio svorį reikėtų dauginti iš 91 kcal, o 7–12 mėn. vaiko - dauginti iš 81 kcal. T.y. 7 kg sveriančiam 6 mėnesių kūdikiui per dieną reikia 637 kcal. Vaikams iki 3 m. rekomenduojama per parą suvartoti 1200 kcal, vaikams iki 6 m. – 1500 kcal, o vaikams iki 10 m. – 1700 kcal.

Reikėtų atsižvelgti ir tai, kad vaiko skrandis yra gerokai mažesnis nei suaugusiojo. Mažyliai savo nedidelę kalorijų normą mieliau suvartoja ne sukirsdami sočius pietus, susidedančius iš sriubos, antrojo patiekalo, sulčių ir deserto, o dienos meniu išskirstę nedidelėmis porcijomis. Be to, nuolatinis užkandžiavimas vaikui smagesnis - jam mieliau išalkus trumpam prisėsti, suvalgyti bananą ir tęsti savo „darbus“, o ne valandų valandas (vaikui tai atrodo būtent taip!) tūnoti prie pietų stalo. Unikali vaiko asmenybė taip pat labai svarbi. Jeigu brolis jau nuo kūdikystės tiesė rankutes į lėkštę, tai nereiškia, kad ir sesutė turės vilko apetitą.

Kodėl nevalgiukas nori ledų?

Košės dubenėlyje besiknaisiojančio ar lėkštėje pomidorą stumdančio nevalgiuko apetitas staiga pabunda, pasiūlius skrudintų bulvyčių ar ledų kokteilį. Evoliuciškai mus traukia daug energijos suteikiantis, riebalų ir angliavandenių gausus maistas, būtent todėl gali būti sunku atsilaikyti prieš mėsainį su sūriu ar šokoladu aplietus sausainius. Šiuolaikinio žmogaus energetiniai poreikiai yra gerokai mažesni, be to su maistu turime gauti ir mūsų sveikatai būtinų vitaminų, mineralinių medžiagų, ląstelienos, baltymų.

Nedaug valgančiam mažyliui ar prastesnį apetitą turinčiam vaikui labai svarbu valgyti, nors ir nedidelėmis porcijomis, po truputį, bet kokybišką, maistingą, šviežią ir sveikatai palankų maistą. Pilnavertė mityba svarbi ne tik siekiant patenkinti augančio žmogaus poreikius, bet ir norint suformuoti tinkamus maitinimosi įpročius.
 

Gamintojo nuotr.

Kaip pamaitinti nevalgiuką?

Perdėm jaudintis, pykti ar nevalgiuko per prievartą maitinti tikrai nereikia, tačiau svarbu nuo pat mažumės ugdyti sveikos mitybos įpročius, o kartais ir truputį pagudrauti.

Rodykite tinkamą pavyzdį. Sakoma, kad vaikų nereikia auklėti, pakanka rodyti jiems tinkamą pavyzdį. Svarbu, kad sveikai valgytų, prie bendro stalo susėstų, maistingais užkandžiais mėgautųsi ir pakankamai skysčių gertų visa šeima. Gerą pavyzdį matydamas vaikas juo seks, įpras ir sveika mityba taps kasdienybe.

Leiskite vaikui rinktis. Manoma, kad žmonių skonio receptoriai formuojasi ir kinta visą gyvenimą. Tai paaiškina vaikų išrankumą maistui - daugelis skonių jiems perdėm intensyvūs. Stenkitės pasiūlyti vaikui didesnę (žinoma, sveikatai naudingų) produktų įvairovę - įdėkite visko po truputį ir nesijaudinkite, jeigu jis atsisako morkų salotų, galbūt keli griežinėliai agurko ar pomidoras patiks labiau?

Pasiūlykite sveikų užkandžių. Įpraskite namuose turėti sveikų užkandžių dubenį, kurį vaikas galėtų pats pasiekti. Įdėkite į jį įvairių šviežių ir džiovintų vaisių, lazdelėmis supjaustytų morkų, agurkų, salierų, riešutų, javainių, avižinių sausainių... Išalkęs vaikas galės išsirinkti patinkantį užkandį, įpras įsiklausyti į savo kūno poreikius ir maitintis intuityviai.

Drauge planuokite meniu ir gaminkite. Paaugusiam vaikui leiskite dalyvauti meniu planavimo, maisto produktų pirkimo ir gaminimo procese. Prie ruošos prisidėjęs vaikas jaus pasididžiavimą savimi, džiaugsis, kad šeima valgo maistą, kurį jis gamino ir pats valgys mieliau.
Pakviesti vaiką į virtuvę verta ir dėl daugelio kitų priežasčių, apie tai skaitykite čia: Kodėl verta mokyti vaikus gaminti maistą?

Gaminkite sveikesnes alternatyvas. Nesveiką, tačiau vaikų (o taip pat ir suaugusiųjų) mėgstamą maistą nesunku pagerinti. Pavyzdžiui, bulvytes ne skrudinkite aliejuje, o kepkite orkaitėje kartu su kitomis daržovėmis ir patiekite ne su majonezo padažu, o su graikišku jogurtu, pagardintu žalumynais. Į maltą vištieną įmaišykite, tarkuotų morkų, cukinijų, moliūgų, iškepkite maltinukus ir juos suvožkite su namuose keptomis bandelėmis - štai ir skanūs, o taip pat ir sveiki burgeriai. Prie jų paruoškite naminį pomidorų padažą patroškindami konservuotus pomidorus ir įvairias smulkiai pjaustytas ar tarkuotas daržoves.

Nesipykite ir nepataikaukite. Vaikui atsisakius valgyti paklauskite priežasties, pasiūlykite suvalgyti bent dalelę porcijos, išsirinkti tai, kas skanu, tačiau nepataikaukite. Nepradėkite siūlyti menkaverčio maisto vien tam, kad vaikas būtų sotus - pusdienis „bado“ jo sveikatai bus gerokai naudingesnis, nei pakelis bulvių traškučių! Taip pat nepulkite vaikui gaminti atskirų patiekalų, nė nespėjusi mirktelėti tapsite asmenine jo virėja. Vaikas turi nuo pat mažumės suprasti ne tik sveikos mitybos svarbą, bet ir išmokti vertinti bendrus pietus visai šeimai paruošusios mamos ar tėčio pastangas!


Tėveliai turėtų padėti nevalgiukui suprasti, kad maistas yra ne stresą kelianti prievolė, o malonumas, sveikatos ir energijomis šaltinis bei galimybė smagiai praleisti laiką su visa šeima. Juk vaikystėje išmoktos sveikos mitybos, intuityvaus valgymo, buvimo prie bendro stalo pamokos lydės visą gyvenimą.