Nors labai šaltų orų mūsų kraštuose beveik nebūna, vis dėlto gyvename ne Afrikoje. Sušalti pavojinga bet kuriam žmogui, tačiau labiausiai tai pavojinga krūtimi maitinamiems mažyliams – jie nepasiskųs, kad sušalo, nepasiprašys, kad parvestum iš pasivaikščiojimo namo.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vaikštant lauke ir grįžus?

Nušalimo ir bendros kūno temperatūros kritimo požymiai:

• Oda blyškiai melsva;
• Vaikutis ne taip gerai reaguoja į temperatūros pokyčius, prisilietimus ir skausmą (arba nereaguoja visai);
• Atšylant pradeda stipriai skaudėti, atsiranda paraudimų ir minkštųjų audinių patinimų;
• Jeigu vaikas stipriai nušalo, per 12–24 valandas atsiranda pūslių su kraujingu turiniu;
• Esant bendram kūno atšalimui, vaikutis vangus, nereaguoja į aplinkinius, odos dangalai blyškūs, šalti, pulsas dažnas, arterinis kraujospūdis žemas, kūno temperatūra mažesnė nei 36 laipsniai.

Jeigu akivaizdu, kad vaikas nušalo arba peršalo

Priklausomai nuo to, kaip stipriai pažeisti audiniai ir nukritusi kūno temperatūra, peršalimas ir nušalimas skirstomas į stadijas ir laipsnius, kuriuos paprastai galima nustatyti praėjus ne mažiau kaip parai. Kaip suteikti pirmąją pagalbą?

• Pirmiausia vaikutį būtina sušildyti. Nušalusi kūno dalis turi būti atšildoma po truputį, lėtai. Negalima jos trinti rankomis, audiniu, spiritu ir tuo labiau – sniegu. Šios priemonės skatina trombų susidarymą kraujagyslėse, daro destruktyvų poveikį ir taip pažeistiems audiniams.
• Nukentėjusįjį būtina įsupti į šiltą apklotą (jeigu yra bendras kūno atšalimas) arba (jeigu nušalimas) uždėti ant pažeistos vietos temperatūrą izoliuojantį septynių sluoksnių vatos ir marlės tvarstį. Tai padeda išvengti staigių ir kenksmingų temperatūros svyravimų tarp išorinių ir giliau esančių audinių.
• Jeigu nušalo rankutė arba kojytė, ją galima šildyti vonioje, po truputį keliant temperatūrą nuo 20 iki 40 laipsnių ir 40 minučių švelniai masažuojant. Galima prie vidinės klubų pusės pridėti ir į rankšluostį įvyniotą šildyklę.
• Duok vaikui šiltos saldžios arbatos ar kitų šiltų gėrimų.
• Medikamentų duoti pačiai nepatartina, bet jeigu nėra kitos išeities – duok nuskausminamųjų (0,1 g analgino) ir kraujagysles plečiančių vaistų (0,005 g nošpos arba 0,01 g nikotino rūgšties), 5–10 lašų valerijono tinktatūros arba sukatžolės (kaip raminamųjų).
• Jeigu atšylantis vaikutis rimsta, vėl grįžta jautrumas, normalizuojasi temperatūra, oda atgauna spalvą, imama savarankiškai ir normaliai judėti, galūnes reikėtų sausai nušluostyti, patepti 70 % spiritu arba degtine ir uždėti sausą tvarstį su vata. Nosytė, ausis arba žandukas patepami vazelinu ir uždengiami šiltu vatos tvarsčiu. Dėmesio: pažeista vieta dar ilgai jautri šalčiui, lengvai nušąla antrą kartą, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių, kad tai nepasikartotų.

Kada reikia kvalifikuotos medicininės pagalbos?

• Nušalusios vietos lieka nejautrios;
• Stiprūs skausmai niekur nedingsta;
• Odos dangalai išlieka blyškūs;
• Jeigu paspaudus odą pirštu ir ją atleidus toje vietoje spalva nesikeičia;
• Atsiranda pūslių su kraujingu turiniu.

Kad pasivaikščiojimas žiemą būtų saugus

Žiemą su naujagimiu pirmą kartą išeiti pasivaikščioti reikėtų maždaug 12–14 dieną po gimdymo. Pasivaikščiojimas neturėtų trukti ilgiau kaip pusvalandį, o temperatūra lauke – ne žemesnė nei 10 laipsnių šalčio.

Būtina tinkamai aprengti vaikutį. Iš pradžių dedamos vienkartinės sauskelnės ir aprengiama apatiniais rūbeliais, po to – apvelkamas kombinezonas arba striukytė su kelnytėmis. Galiausiai – šiltos kojinytės, medvilninė kepuraitė arba skarelė ir šilta kepurė. Ant viršaus velkamas „išeiginis“ kombinezonas į lauką. Taip aprengtą vaikutį galima paguldyti į specialų vokelį arba susupti į apklotą. Žinoma, būtina atsižvelgti į temperatūrą ir oro sąlygas. Jeigu termometro stulpelis rodo, kad lauke šalčiau nei 25 laipsniai, pasivaikščiojimo vertėtų atsisakyti. Ir dar šis tas: taip „įpakuotam“ vaikučiui turi būti paliekama galimybė judėti.

Jeigu mažylis jau vaikšto, ir tokie pasivaikščiojimai jam yra būdas pažinti pasaulį, o ne tik galimybė pamiegoti gryname ore, aprangą reikia parinkti dar atsakingiau. Šaltu oru reikia atviras kūno vietas (nosį, skruostus) patepti specialiu apsauginiu kremu arba gyvuliniais riebalais. Saugok, kad atviromis vietomis vaikutis nesiliestų prie metalo ir kitų itin šilumai laidžių medžiagų. Rūbeliai ir avalynė turi būti gana laisvi, kad nesutriktų kraujotaka. Nereikia prirengti per daug – vaikas negalės judėti, be to, smarkiai prakaituos, o tai reiškia, kad šlapi drabužėliai mažiau saugos šilumą. Itin rūpestingų tėvelių mažyliai dažnai serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (liaudiškai – tiesiog peršalimu), yra linkę į lėtines ligas, fizinį silpnumą.

Žiemą vaikui neturi būti šalta, tačiau gali būti vėsu. Rūbai turi būti lengvi, laisvi ir patogūs, pagrindinė jų užduotis – apsaugoti mažylį nuo šalčio, drėgmės ir vėjo, tačiau tuo pačiu nekliudyti  aktyviai ir patogiai leisti laiką, pažinti aplinkinį pasaulį.