Vasara – nuostabus metų laikas, kurį būtų nuodėmė praleisti tarp keturių kambariosienų. Deja, jeigu ant rankų laikai krūtimi maitinamą mažylį, tenka pasukti galvą, ką veikti – vaikščioti vaikutis juk dar nemoka...

Šiaip ar taip, pasaulį galima pažinti ir sėdint vežimėlyje, ir viską kišant į burnytę. Kuo daugiau sūnelis arba dukrytė turės galimybių patirti naujų įspūdžių, tuo harmoningesnė užaugs asmenybė ir tuo labiau galėsi pelnytai savimi didžiuotis. Štai keletas žaidimų, kurie padės ir smagiai, ir prasmingai praleisti laiką.

Dairausi ir matau...

90 % informacijos apie išorinį pasaulį mažyliui suteikia regėjimas. Kadangi vaiko judėjimo galimybės dar labai ribotos, tavo, kaip mamos, pareiga yra padėti jam tyrinėti aplinką. Padaryti tai visai nesunku. Į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį?

Keliaujame. Pamiršk įprotį pusdienį sėdėti ant parko suoliuko. Grynas oras, savaime suprantama, reikalingas. Jei vaikutis miega, gali prisėsti ir paskaityti, tačiau jam nubudus, geriau leistis į kelionę, eiti anksčiau nematytais keliais, išbandyti naujus maršrutus.

Apžiūrinėjame. Jeigu nekepina saulė, vežimėlį reikia patvarkyti taip, kad vaikutis galėtų dairytis į visas puses. Kuo platesnis bus jo regos laukas, tuo daugiau peno protui jis turės.

Stebuklingi margi raštai. Mažus vaikus tiesiog užburia medžių lajos mirgėjimas, šviesos ir šešėlių žaidimas lapuose, todėl naudinga dažniau paisvaikščioti parke, alėjoje arba miške.

Šiltas vėjelis. Jeigu jis pučia, paimk vaikutį ant rankų ir sakyk: „Jauti, kaip pučia vėjelis? Jis judina tavo plaukus, glosto skruostuką... Papūskime, kaip jis!“ Ir pūstelėk į mažylį.


Ryški saulutė. Tegul tavo atžalėlė ja šiek tiek pasimėgauja. Kaip kitaip mažylis sužinos, kad saulė – šviečia ir šildo?

Linksmas lietutis. Jeigu pasivaikščiojimo metu ėmė lyti, neskubėk slėpti vaikučio ir bėgti namo. Tegul vanduo šiek tiek pakapsi ant sūnelio arba dukrytės veiduko, rankučių. Įgarsink tai: „Žiūrėk, lietutis kapt kapt... Kapt ant rankutės... O dabar ant nosytės... Šlapia?“ Namuose būtinai primink, kaip švietė saulutė, pūtė vėjas ir lijo. Tokie užsiėmimai vaikams yra daug smagesni ir mielesni, negu atitinkamų paveiksliukų žiūrinėjims.

Kelių eismo mokslas. Nepamiršk vaikui sakyti visko, ką darai, ką matai aplinkui. Komentuok kiekvieną savo veiksmą. Jeigu einate per gatvę, sakyk: „Dabar pereisime į kitą pusę. Pažiūrėkime, ar nėra mašinų. Iš pradžių į kairę, (tuo metu pasisuk taip, kad mažylis galėtų pažiūrėti pats), o dabar – į dešinę. Mašinų nėra, galime eiti!“ Tokie negudrūs pratimai padeda sukaupti gana nemažą žodyną, įgyti pirmosios gyvenimiškos patirties. Svarbiausia – žinoti, o išreikšti žinias žodžiais bus galima ir vėliau.

Apie garsus

Kiek daug garsų galima išgirsti, vos tik išeiname iš namų... Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam susidoroti su jais, išskirti iš bendro triukšmo kažką konkretaus ir suprantama. Tačiau kiekviena mama gali jam padėti.

Miesto garsai. Atkreipk vaikučio dėmesį į visus aiškius ir intensyvius garsus. Pravažiavo atomobilis, pasignalizavo – pypt pypt! Pamatėte šunį – au au, katytę – miau… Pasistenk, kad vaikutis išgirstų reikiamus garsus, suvoktų tai, pamėgintų pakartoti. Tai labai naudinga kalbos lavinimui, padeda geriau suprasti aplinkinį pasaulį.

Pastuksenkite. Mažyliams labai patinka stuksenti, belsti, trankyti. Duok atžalai į vieną ranką lazdelę, į kitą – semtuvėlį. Privežk vežimėliu prie suoliuko ir parodyk, koks garsas išeina pastuksenus vienu, o koks – kitu. Dabar keliaukite prie medžio, didelio akmens. Tegul mažylis eksperimentuoja į valias.

Miško garsai. Jeigu jūs einate pasivaikščioti į mišką, pravers susipažinti ir su šios aplinkos garsais. Pasiklausykite, kaip gieda paukščiai, pamėginkite išskirti jų balsus. Gal išgirsite gegutę, o gal – medį kalantį genį. Jeigu abu būsite atidūs, galėsite išgirsti skrendančių paukščių sparnų plasnojimą, kaip krenta kankorėžiai, braška medžiai... Žinoma, vaikas išmoks visa tai pastebėti ne iš karto, tačiau tai nėra svarbu. Svarbiausia, kag atkreiptum jo dėmesį į gyvūnijos ir augalijos pasaulio garsus, mokytum jį stebėti ir klausytis.