Kuo daugiau daiktų mažylis apčiupinės pasivaikščiojimų metu, tuo geriau lavės jo jutimo organai ir intelektas apskritai.

Natūralūs žaislai. Ne, nereikia bėgti į parduotuvę – šį kartą kalbame apie paprastus akmenukus, lapelius, žievės gabaliukus. Iš tikrųjų būtent tai ir yra patys naudingiausi žaisliukai, lavinantys taktilinius vaikučio pojūčius. Pirktiniai jų neatstos.

Liečiame viską iš eilės. Nusinešk mažylį prie medžio, kad galėtų paliesti rankute kamieną. Kiekvieno medžio žievė skirtinga, vadinasi, pojūčiai taip pat bus nevienodi. Tegul sūnelis arba dukrytė pačiupinėja samanas – mažiems vaikučiams labai patinka, kad jos minkštos, drėgnos, norisi jas pačiupinėti vėl ir vėl.

Duria! Leisk vaikui paliesti rožių ar erškėčių spyglius, nedrausk imti į saują žemės, smėlio, akmenukų. Tegul padėlioja iš vienos rankos į kitą.

Vabaliukai delne. Tegul mažylis pajunta, kaip delnuke raitosi kirminėlis, koks jis šaltas ir drėgnas, kaip per ranką bėga boružėlė. Rankas galima nusivalyti drėgna servetėle, o štai tokių pojūčių vaikutis daugiau niekur nepatirs.

Gėlytės. Jeigu vaikutis nėra alergiškas žiedadulkėms, tegul jis pažaidžia su augalais, pajunta jų kvapą. Kiekvieną dieną į delną galima įdėti vis ką nors nauja. Svarbiausia nepamiršti įvardinti tikrųjų pavadinimų.

Koks žaisliukas geresnis? Atlik eksperimentą: į vieną ranką vaikui duok barškutį, į kitą – gėlę. Kaip pasielgs mažylis? Tikėtina, kad maždaug keturių mėnesių sūnelis arba dukrytė papurtys tai vieną, tai kitą rankutę, ir negalės suprasti, kodėl barškutis barška, o gėlė – ne. Atrodytų, negudrus žaidimas, tačiau vaikas galės padaryti svarbų atradimą.

Žarstymas. Jeigu vaikas jau moka sėdėti, sausu ir šiltu oru galima pažaisti smėlio dėžėje. Žinoma, kepti bandelių jis dar negalės, tačiau su didžiuliu susidomėjimu čiupinės smėliuką ir kiš į jį rankutes. Parodyk, kaip galima pasemti smėliuko ranka ir įpilti į kibirėlį, arba perpilti iš vienos formelės į kitą.

Apie bėgiojimą


Nubėkime prie... Kol vaikas nemoka vaikščioti, bėgioti teks mamytei. Paimk mažylį ant rankų ir pasakyk: „Dabar nubėgsime prie berželio! Bėgame, bėgame!“ Prieik prie medžio ir paaiškink: „Na va, atbėgome... Štai berželis.“ Taip galima „bėgioti“ nuo krūmo prie sūpynių ir panašiai. Toks žaidimas ne tik pralinksmins tavo atžalą, bet ir padės išmokti naujų žodžių. Svarbiausia, kad juos tartum aiškiai, išraiškingai judintum lūpas – jos vaikui taip pat labai įdomios (tikėtina, kad netgi norės paliesti jas rankutėmis).

Ku kū, kur mama? Sunku rasti vaiką, kuris nemėgtų žaisti slėpynių. Taip įsisąmoninama „buvimo“ ir „nebuvimo“ samprata. Pažaiskite šį žaidimą pasivaikščiojimo metu. Pasislėpk už medžio ir pašauk vaikutį. Tegul jis atsisuka į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Valio, surado! O dabar pasislėpk už kito ir dar kartą pakviesk. Tik neišnyk ilgam, nes mažylis pradės verkti.

Jojame! Mėgstamas visų sėdėti mokančių vaikučių žaidimas – „jodinėjimas“ ant tėvelio sprando. Tačiau tai ne šiaip pramoga, bet ir labai naudingas lavinamasis užsiėmimas (ypač – gryname ore). Visų pirma, išsiplečia regos laukas, vaikas gali stebėti, kas vyksta aplinkui. Antra – tokia padėtis nėra labai stabili, todėl mažylis turi stengtis išlaikyti pusiausvyrą.

Iškyla su mama

Pasiimk į lauką kilimėlį arba patiesalą, paieškok švarios ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotos vietos. Jeigu su visa šeima išėjote į parką arba mišką, padaryti tai bus dar paprasčiau.

Naujas pasaulis. Pasodink sūnelį arba dukrytę ant kilimėlio, arba paguldyk ant pilvuko taip, kad galėtų matyti, kas vyksta žolėje. Tau gali pasirodyti, kad nieko ten įdomaus nėra, bet tu labai klysti. Mažam vaikui tai – visai naujas ir nepažįstamas pasaulis. Tegul mažylis griebia rankute už žolės, paliečia vabalėlius, šliaužia iki artimiausio medžio, pabando atsistoti. Sunku net įsivaizduoti, kokia neįkainojama yra ši patirtis, kiek daug suteikia tokios kelionės.

Mažasis „rinkėjas“. Pasiūlyk, kad vaikas surinktų į savo kibirėlį įvairius įdomius daiktus, kuriuos jis ras žolėje: akmenėlius, gėlytes, šakeles, kankorėžius ir panašiai. O dar geriau rinkti kartu, tik iš pradžių reikėtų įsitikinti, kad aplinkui nėra šukių ir kitos pavojingos smulkmės. Tada susėskite ant patiesalo, išverskite turinį ir įvardinkite, ką radote. Viską išbarstykite ir vėl rinkite, kol nusibos. Po kelių tokių treniruočių pastebėsi, kad paieškos užtruks daug trumpiau.

Dideli ir maži. Galima rinkti skirtingų dydžių lapelius, išdėlioti juos priešais mažylį ir sakyti: „Tai yra dideli lapai, o čia – maži. Šitas pats didžiausias.... Sudėkime juos: didelis, vidutinis, mažas, mažesnis, visai mažytis...“ Žinoma, praeis ne vienas mėnuo, kol vaikas išmoks daryti tai savarankiškai, tačiau pirmuosius žingsnius galima žengti jau dabar.

Žaislų slėpynės. Paslėpk nedidelį žaisliuką, pavyzdžiui, po servetėle. Tegul mažylis jį suranda. Šis žaidimas gerai lavina vaiko atmintį, nes jam dar sunku atsiminti, kur išnyko jo mėgstamas žaislinis draugas. Galima pakišti jį po viena iš trijų plastikinių stiklinaičių. Ar mažylis atsimins, po kuria, ar kilnos visas iš eilės?

Mėtymas į tolį. Tegul mažylis iki soties mėto kankorėžius ir smulkius akmenėlius – jam tai bus labai naudingas pratimas. Būtinai pagirk: „Tai šaunuolis, kaip toli numetei...“ Būtinai parodyk, kaip reikia mesti. Nieko baisaus, jeigu iš pirmo karto atžalėlei nepasiseks, tačiau ji stengsis, mokysis, ir tai yra svarbiausia.