Kiekvienas meno žmogus gali papasakoti skirtingų ir labai įdomių dalykų apie savo kūrybą, įkvėpimą, troškimus ir polėkius. Šį kartą pasidomėjome, kaip ir kuo gyvena Ilona Bumblauskienė – poetė, vyriausioji žurnaliukų vaikams ,,Kutis“ ir ,,Nykštukas“ redaktorė.
Esate trijų vaikų mama ir žurnaliukų vaikams redaktorė. Nors sakoma, kad šeimą ir darbą reikėtų skirti, panašu, kad manote kitaip. Kodėl?
Pradėkime pokalbi šiltai nusišypsodami vieni kitiems :) Taip paprasčiau. Šeima ir darbas tapo vientisa. Kas kartą kuriant tekstus, mes su vaikais namuose pasikeičiame vietomis – aš tampu vaiku, o jie – mano redaktoriai. Parašau ką nors ir skaitau jiems. Tada iš jų akių, klausimų ir reakcijos suprantu, ar man pavyko, ar reikia perrašyti. Kurdama jaučiu didelę atsakomybę. Kiekvienas naujas numeris – tai lyg viešnagė į artimų draugų šeimą. Norisi jiems atnešti jaukios šilumos, padėti spręsti rūpestėlius, suteikti džiaugsmo, būti šalia žengiant nauja žingsniuką. Kad būtų lengviau siekti išvardintų tikslų, įsivedžiau sau žurnalų formulę – 70 % + 30 %. Kas tai per formulė?
70 % – tai pastovios rubrikos, kad atsivertęs žurnaliuką vaikas jaustųsi saugus, žinotų, ko iš jo tikėtis, kad būtų savarankiškas, galėtų atlikti užduotis pats, kad tėvai, nupirkę žurnaliuką, turėtų kelias minutes kavos puodukui ir džiaugsmo akims, matant, kaip jų atžala savarankiškai sprendžia užduotis.
30 % – tai naujienos. Šis skaičius reiškia netikėtą darbelį, mintį, idėją, naują rubriką. Tai vienas žingsnelis tolyn į tai, kas dar buvo nepažinu, neišbandyta, nematyta. Visa tai plečia vaiko akiratį, lavina mąstymo greitį, padeda suvokti paprastą tiesą, kiek daug reikia mokytis iš savo tėvelių, kurie visada padeda rasti vaikui vienam dar nepasiekiamus sprendimus.
Dabar, kai didžioji dauguma šeimų turi namuose kompiuterį ir yra įsivedusi internetą, „tradicinės“ literatūros poreikis yra mažesnis. O gal ne? Kas jums padeda pritraukti ir išlaikyti mažuosius skaitytojus bei jų tėvelius?
O kalbant apie internetą mano pozicija – pusiausvyra. Šiuolaikiniam vaikui nėra pasirinkimo, internetas bus gyvenimo dalis. Svarbiausia išugdyti sąmoningumą ir teisingą požiūrį į informacijos panaudą. Žurnaliukai ,,Kutis“ ir ,,Nykštukas“ taip pat turi internetinius puslapius ir „Facebook“ veidą. Bet vaikui vis tiek labai svarbu liesti, jausti, pačiupinėti, daryti, dalyvauti pačiam. Tad knygutės, užduotys, iliustracijos, spalvos – svarbus jo poreikis. Mes tik dalijamės kiek galima kokybiškesniu ir kūrybingesniu šio poreikio išpildymu.
Nors jūsų darbas atrodo labai smagus, tačiau jis nėra lengvas. Ką darote, jeigu kūrybinės jėgos netikėtai apleidžia?
Prisipažinsiu, per mėnesį du kartus iš naujo įsimyliu. Tai įvyksta tuo momentu, kai susidėlioja naujų sekančio mėnesio žurnaliukų vizijos. Atrodo, bus taip įdomu ir gražu, kaip niekad iki šiol. Tada spirgu džiaugsmu ir nešu medžiagą savo namų ,,redaktoriams“. Skaitau, kamantinėju jų nuomonės ir būnu nepatenkinta, jei pasako, kad viskas gerai. Va tada ir patiriu kūrybinių jėgų sumažėjimą. Kabinėjuosi prie savęs, ieškau, ką padariau ne taip, ką galėčiau pakeisti. Tikriausiai tai, ką dabar sakau, skamba keistai, bet žinau viena – niekada viskas iš karto nepasidaro gerai. Todėl, kai mano ,,redaktoriai“ išvardina, kas jiems užkliuvo, jaučiuosi saugi – žinau, kuria linkme eiti ir ką pataisyti. O kai pasako „viskas gerai“ – pasijuntu kaip toje pasakoje, „nueik nežinia kur, atnešk nežinai ką“. Ir ką gi, einu... Keičiu veiklą – fotografuoju, dainuoju, kartais net groju, nors iš natų nemoku, groju akordais, jei nepadeda – einu lipdyti, piešti, darau rankdarbius, arba darbuojuosi sode. Na, jei ir tai nepadeda, imu rašyti suaugusiems, kad pajusčiau aiškų skirtumą tarp to, kas reikalinga vaikui ir suaugusiam. Veiklos įvairovė man būtina, ji kaip maistas mano kūrybinei veiklai. Pasisotinu viskuo, o tada, žiūrėk, kokiu tai momentu tuk tuk – išganinga mintis. Ir toks geras jausmas persmelkia – ,,Matai, kaip turi būti...“ Ir vėl kimbu į darbus.
Kuo skiriasi „Kutis“ nuo „Nykštuko“? Kokia jų paskirtis, misija?
Apie šiuos žurnaliukus galiu kalbėti daug. Tačiau ilgos kalbos savaime vargina. Pasakysiu esminius šių žurnaliukų skirtumus,o kad būtų lengviau skaitytojui, juos sudėliojau lentelėje.
|
Žurnalas ,,Kutis“ skirtas vaikams nuo 2 iki 4 metų. |
Žurnalas ,,Nykštukas“ skirtas vaikams nuo 4 iki 7 metų. |
|
Leidinio unikalumas. ,,Kutis“ sukurtas be žodžių. Vizualus vaizdas padeda mažyliui pačiam suprasti užduotis. Tai ypač lavina jo loginį mąstymą ir savarankiškumą. Pamokytas, kaip elgtis su žurnalu, kituose numeriuose vaikutis jau pats pradeda orientuotis užduotyse. |
Leidinio privalumas. ,,Nykštuke“ visi tekstai vaikams rašomi tik didžiosiomis raidėmis, kad vaikas nuolat matytų aiškias raides, bandytų jas jungti ir siektų išmokti skaityti. Pagrindiniai veiksmą reiškiantys žodžiai rašomi dar ryškiau ir išskirtiniai – tai pagalba silpnai skaitančiam vaikui, kad nepervargdamas sužinotų, ko prašo užduotis. |
|
Tikslas. Padėti mažyliui įvaldyti pagrindines jo amžiui reikiamas žinias, kad turėtų viduriniajam ikimokyklinukui būtinus įgūdžius ir tolimesnis mokymosi procesas būtų sklandus. |
Tikslas. Padėti vaikui pasiruošti mokyklai, kad kuo sklandesnis būtų rimtųjų žinių įsisavinimo procesas peržengus 7 metų ribą. |
|
Uždavinys: supažindinti vaikutį su dažniausiai lavinamajame procese naudojamomis užduotimis ir mokyti iš vizualaus pateikimo jas atskirti bet kuriame kontekste. Pavyzdžiui – pamatęs taškelius, vaikas suvokia, kad juos reikės sujungti, žirklių simbolį jis įpranta suvokti kaip kirpimo veiksmą, o balti ploteliai pažymėti spalva reiškia spalvinimą, kvadratėliai su klaustuku – lipdukų klijavimą ir t. t. |
Uždaviniai:
|
|
Kaip to siekiame: - Iliustracijose vaizduojami dideli objektai, minimalus skaičius papildomų detalių, ryškios spalvos ir aiškūs objektai. - Užduotyse mokome skaičiuoti iki penkių, skirti keturias pagrindines spalvas ir formas, piešti tiesias, kreivas, ilgas, trumpas ir raitytas linijas, stiprinti vaiko pirštukų raumenis, kad tvirčiau laikytų ir valdytų pieštuką. - Atsakingai įvedame naujas veiklas – lenkti lapą, pratinti prie sąvokos „raidė“, apvedžioti rankelę, spalvinti akvarele, lipdyti su plastilinu ir kurti darbelius. - Susipažinti su einamo mėnesio kalendorinėmis šventėmis. |
Kaip to siekiame: - Iliustracijos, gausios detalių, spalvų ir atspalvių, kuria puslapių emocinę nuotaiką – tai traukia vaiko dėmesį ir padeda susikaupti ties atliekamu veiksmu. - Tekstinių puslapių temos sukurtos remiantis vaiko šiuolaikinėmis problemomis, kad padėtų rasti atsakymus vidinėms problemoms spręsti. - Užduotys pateikiamos po dvi ir po tris viename puslapyje, kad vaikas turėtų įvairios veiklos ir linksmai be įtampos pratintųsi informacijos gausoje susikaupti ties pasirinkta veikla. - ,,Nykštuke“ pateikiamos užduotys – slapukės, kurias vaikas randa paskutiniame puslapyje ir dar kartą vartydamas žurnalą atranda bei įsijungia į veiklą. |
Ar dažnai tenka susidurti su nepatenkintų tėvelių skundais ir priekaištais? Kaip užglaistote nesutarimus?
Jų pasitaikė labai nedaug. Gal todėl, kad skaitytojai nuoširdžiai mus myli ir supranta, kad kiekviename darbe pasitaiko taisytinų niuansų. Nemaloniausias dalykas – tai vėluojančios pašto paslaugos, kas, deja, ne mūsų kompetencijoje sureguliuoti. Ši problema kaip ir susitvarkė, paskutinis pusmetis buvo be nusiskundimų, tikimės, ateityje viskas bus vis sklandžiau ir sklandžiau. Kiekvieną problemą sprendžiame su dideliu dėmesiu ir atsakomybe. Nesame tobuli, bet esame dėkingi, nuoširdūs ir mylintys skaitytoją. Ačiū jiems.
Esate teigusi, kad kiekvienas žmogus yra kūrėjas, tik ne kiekvienas moka išsakyti tai, ką jaučia. Ar to galima išmokti? Gal duosite vieną kitą praktinį patarimą (pavyzdžiui, kaip sukurti pasaką mažyliui ir pan.)?
Taip. Tikiu žmogaus kūrybingumu. Tai kiekviename iš mūsų esanti savybė. Ji, kaip ir visa, kas gyva, auginama diena iš dienos. Tinkamiausia dirva jai vešėti – daryti tai, kas nauja, tobulinti tai, kas pažįstama ir miela. Nežinau, kas tiks jums, bet pasidalinsiu tuo, kas padeda man. Kūryba turi pakylėti, impulsas dažniausiai būna lengvas ir skaidrus, kaip štrichas – neįpareigojantis ir žaismingas. Tad keletas momentų lengvam kūrybiniam impulsui pagauti. Baltas lapas visiems prieinama priemonė, eksperimentuokite su juo negalvodami, leiskite rankai braukyti jį, kaip jai norisi. Ką tai duos? Kadangi mūsų protas smalsus, tada prie paprasčiausio braukymo prisijungs mintis. Ji bandys braukymui suteikti prasmę. Galiausiai savo trigrašį pridės pasąmonė ir jums beliks padėkoti sau už rezultatą. Neprisiriškite prie tobulumo, tegu jūsų siekiamybė būna gera nuotaika ir veiklos paįvairinimas. Kurti žodinius kūrinius padeda meilė vaikui. Kurkite pasaką apie jo ateitį, kalbėkite apie tai, kokiu šauniu žmogumi jis taps užaugęs. Darykite tai pasitekdami pasakų terminus ,,kartą gyveno...“, „vieną dieną...“, „ir tada...“, „nuo to laiko...“ ir t. t – sakykite vaikui tai, ko linkite. Patikėkite, vaikams labai patinka pasakos ,,iš po pagalvės“ – taip aš jas vadinu. Kurdami nesakykite, kad tai apie jį, palikite paslapties, tik įvardinkite būdingas vaikui detales – akių ir plaukų spalvą, charakterio savybes, kad tame, ką jūs pasakojate, vaikas galėtų sutapatinti save su jūsų piešiamu veikėju.
Kokie jūsų ateities planai? Ar ir toliau kursite vaikams, ar vis dėlto norėtumėte išmėginti kažką nauja, pasukti kitu keliu?
Nedrąsu net sakyti, bet aš kaip vaikas – turiu tiek minčių ir sumanymu, kad nuogąstauju, ar viską suspėsiu. Ateitis visada įdomesnė, kai ji užklota skraiste. Tad pasakysiu tik apie tai, ką jau darau. Vedu seminarus ,,Linksmoji edukacija“, dalyvauju susitikimuose su skaitytojais tema ,,Tai paprasta!“, rengiu vaikų bibliotekose foto parodas „Vandens paveikslai“, ,,Medžių abėcėlė“, ,,Lediniai laiškai“. Dali savęs atiduodu ir suaugusių pasauliui – eilės, linkėjimai, dainų tekstai, kūrybos vakarai. Kol kas nedrąsiai, bet žingsnis po žingsnio tolyn į save. Dėkui visiems esantiems šalia, skaitantiems, atliepiantiems ir padedantiems mokytis.
