Pirmadieniais dalinsimės istorijomis apie mamas ir tėčius. r jų vaikus, žinoma. Paprastai pasikalbėsime apie vargus ir džiaugsmus. Paskaitykite interviu su jaunu tėvu, kuris džiaugiasi savo sūneliu Vincentu. Neabejojame, kad nusišypsosite tikrai ne kartą.

Ar tu vaiką augini vienas?
Taip susiklostė, kad likom dviese, kai jam dar dviejų metų nebuvo. Kadangi jau buvo pradėjęs eiti į lopšelį ir šiaip buvo dovanėlė, o ne vaikas, tai didelių rūpesčių nebuvo. Dar po metų mano mama perėmė mūsų globą, kad gaučiau grynu oru pakvėpuot, už ką Jai labai ačiū (šypsosi).

Kiek metų tavo vaikui? Kaip keitėsi kasdienybė jam augant? Vaikų turintys žmonės sako, kad įdomu ir malonu tampa po ketvirtojo gimtadienio, o iki tol norisi nusišaut. Tau irgi taip buvo?
Maniškiui vasaros gale buvo penkeri, jau visas vyras. Per tą laiką nukeliauta nuo krūties ir tyrelių iki šonkauliukų ir picos, sysioja ne po savim, o atsistojęs, kai kažko nori, geba pasakyt. Kai augo tikrai nenorėjau nusišaut, net atvirkščiai, dabar, kai vartau jo mažiuko nuotraukas, pagaunu save bedūsaujantį, kad taip greitai bėga laikas. Ką tik gulėjo ant pilvo kukurūzas su seile per žandą, o dabar sėdi šalia mašinoj sumetęs koją ant kojos ir grūmoja pirštu murmėdamas į seną tėvo blekbėri.

Augantis vaikas keičiasi, tai natūralu. O tu keitiesi?
Viena gera draugė sakė, kad vaikas mano gyvenime atsirado, kad išmočiau man skirtą pamoką ir negaliu su tuo nesutikt. Tapau atsakingesnis, ateitis jau ne tokia abstrakti kaip anksčiau, atsirado stiprus pilnatvės jausmas.

Kas tau yra tėvystė plačiąja prasme?
Tėvystė man didelis džiaugsmas atnešęs daug pozityvumo į gyvenimą. Visada norėjau būt jaunu tėvu, kad vaikui užaugus dar būčiau madingas ir gebėčiau kvėpuot tuo, kuo jis kvėpuoja. Kartais pamąstau, kad norėčiau dar vaikų, bet tą tango šoka dviese.

Ar smarkiai pasikeitė tavo gyvenimas atsiradus vaikui? Gal draugų ratas atsisijojo, nes su tavim tapo neįdomu, juk tikriausiai negali viso savaitgalio praleisti baruose ar vakarėliuose?
Nežinau, ar smarkiai - nuo vakarėlių iki vystyklų juk taip arti. (šypsosi). Draugai liko tie patys, atsisijojo tie žmonės, su kuriais siejo tik vakarėliai ar kiti paviršutiniški dalykai, net nepastebi jų dingimo.

Kaip tave sūnus sveikina su tėvo diena? Kokio pasveikinimo norėtum po dvidešimties metų, kai tavo vaikas jau bus suaugęs?
Kadangi prieš tėvo dieną porą savaičių nebuvo darželyje, tai abejoju ar žino, kad yra tokia šventė, bet jei žinotų, tai neabejoju, kad išgirsčiau jo nuostabių dainelių ir gaučiau flomasteriais nutapytą šedevrą (šypsosi). Geriausia dovana tėvui - laimingas vaikas.

Žinau, kad tu organizavai muzikos festivalį  „Sūpynės“. Ar sūnų irgi vežeis?
Taip, šiais metais važiavom kartu, nes jau pakankamai didelis ir nėra tokių rūpestėlių kaip su visai mažais leliukais. Abu turėjom labai gerą laiką pabėgę toli nuo miesto. Kiekvienais metais festivalyje atsiranda vis daugiau tėvų su atžalom ir, manau, jų kasmet daugės. Žinau, kad vaikams ten smagu.

Ko tikiesi iš savo sūnaus? Kaip viskas turi susiklostyti, kad tu, būdamas senas ir verandoj laikydamas viskio taurę rankoj, palinkčiotum ir pasakytum sau: „jo, buvo gerai, gerą žmogų į pasaulį išleidau.“
Tikiuosi, kad bus geras ir laimingas žmogus, o pirmas žingsnis – pačiam tokiu būt.


Interviu iš: www.laikas.lt