Jeigu mažylis pasaulį išvydo po cezario pjūvio, pirmasis jo riksmas – tikras stebuklas. Kad atsistatymo periodas praeitų be komplikacijų, kad galėtumėte greičiau apsiprasti su motinos vaidmeniu, reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų.

Taisyklinga mityba
 
Pirma diena. Leidžiama gerti negazuotą vandenį, parūgštintą citrinų sultimis. Kadangi paprastai po operacijos naujai iškeptai mamytei daroma lašelinė, pirmosiomis dienomis visas maistines medžiagas ji gauna tiesiai į kraują.
 
Antra diena. Antrąją dieną moteris iš intensyviosios terapijos skyriaus perkeliama kitur. Dieta panaši į visas kitas, kurių laikomasi po pilvo operacijos. Kieto maisto tenka atsisakyti – šiuo laikotarpiu būtina itin tausoti virškinamojo trakto organus.
 
Trečia diena ir visos kitos. Racionas įvairinamas po truputį. Trečiąją dieną po operacijos galima valgyti neriebų vištienos sultinį, virtą maltą mėsą, varškės arba mėsos tyreles, košes. Valgoma 5–6 kartus per dieną. Leidžiama gerti truputį pasaldintą arbatą, kompotą. Kaskart suvartojama maždaug 70–100 ml maisto.
 
3–5 dieną savarankiškai pasituštinus galima po truputį grįžti prie įprastų nėštumo metu vartotų produktų, tačiau reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos maitinančioms mamoms taikomus apribojimus: juk tokiu metu ima išsiskirti pienas.
 
Normalią šalinimo funkciją užtikrina ir nuo vidurių užkietėjimo padeda:
 
1. Saikingas fizinis aktyvumas;
 
2. Daržovės ir džiovinti vaisiai (ypač slyvos). Šiuo periodu jokių ypatingų mitybos reikalavimų moterims po cezario pjūvio nėra.
 
Viskas apie maitinimą krūtimi
 
Gali būti, kad pirmą kartą maitinsite mažylį dar operacijoje – jeigu ligoninės taisyklės tai leidžia, ir su sąlyga, kad taikyta tik vietinė nejautra. Jei taikyta bendroji, arba jeigu vaikučiui reikia medicininės priežiūros, teks truputį palaukti. Kai visiškai atsipeikėsite, pasistenkite kaip galima greičiau pasiimti savo atžalą. Atminkite, kad kai kurie veiksniai apsunkina maitinimą krūtimi.
 
Net ir baimė neretai būna pirmojo nesėkmingo bandymo priežastimi. Atsitinka ir taip, kad pieno atsiranda tik po 5–9 dienų. Priežastys įvairios: bendroji narkozė, hormonų, išsiskiriančių natūralaus gimdymo metu, trūkumas.
 
Įsidėmėkite šias taisykles:

• Reikalaukite vaiko tuoj pat po gimdymo arba iš karto po to, kai atsipeikėjate, tačiau nesitikėkite, kad pirmą kartą viskas pasiseks – jums abiems dar reikia daug ko išmokti.
• Jeigu nebuvo komplikacijų, tačiau medicinos personalas neleidžia jums maitinti mažylio, paprašykite savo gydytojo paramos – jums turi atnešti vaiką.
• Dažniausiai gimdymo namuose po cezario pjūvio skiriama vaistų, kuriuos maitinančioms krūtimi galima gerti, tačiau seselės gąsdina, kad jų (o ypač antibiotikų) vartojimas labai pakenks kūdikiui. Paklauskite gydytojo, kokie vaistai jums skirti, ir ar galima juos geriant maitinti. Užsirašykite pavadinimus.
• Gali būti, kad tuo laiku, kai paskirtas kūdikio maitinimas, mažylis miegos. Pažadinkite jį, net jei tai atrodo neetiška. Pradėkite jį maitinti iš karto po to, kai tik pabus. Pieno išsiskyrimas labai priklauso nuo dviejų veiksnių: jūsų užtikrintumo, kad galite maitinti, ir to, kaip aktyviai vaikas valgo.
• Nesvarbu, kada jums atneš kūdikį – vis tiek glauskite prie krūtinės. Jis gali maitintis net ir pusiau miegodamas.
• Būkite kantri ir nesijaudinkite – jis nebadaus, nes naujagimių maisto poreikis yra minimalus. Pirmiausia jam reikia meilės ir švelnumo. Priglauskite jį – jis prisimins jūsų širdies plakimą ir jus atpažins.
• Jeigu mažylį jums atnešė tik trečią dieną ir vis dar laiko jį atskirai, pasistenkite išsiurbti iš abiejų krūtų šiek tiek pieno: kas dvi valandas atlikite po 8–10 nedidelių bandymų, trunkančių po 5 minutes (nuo 24 iki 6 valandos miegokite). Kadangi naujagimių maisto poreikis minimalus, pieno išsiskiria nedaug. 5–10 g – jau nemažai. Išspausti visko iki paskutinio lašo nereikia, tad nesikankinkite. Priešpienį surinkite į buteliuką – 8 valandas jį galima laikyti kambario temperatūroje. Pasitaikius pirmai progai, pamaitinkite juo mažylį (geriausiai šaukšteliu, vaiką laikydamos pusiau vertikalioje padėtyje).
• Jeigu atžalą atneša nustatytomis valandomis, vis tiek turėkite šiek tiek pieno. Kas antrą kartą maitinti krūtimi nėra efektyvu, nes vaikas greitai pripranta prie buteliuko. Jeigu mažylis godžiai žinda krūtį, galite džiaugtis – nebereikės siurbti pieno. Jeigu vis dėlto jis buvo vangus, pamaitinti neužteks.
• Labiau kreipkite dėmesį ne į tai, kiek jis suvalgo, o kaip – ar gerai apžioja spenelį, ar yra aktyvus.
• Kad laktacija būtų geresnė, mažylį reikėtų maitinti abiem krūtimis. Darykite taip tol, kol nuo pirmojo maitinimo praeis 2–5 dienos.
• Maitinkite tik tada, kai vaikas ramus, antraip jis neras spenelio ir jo neapžios. Jeigu jis verkia, pasupkite, nuraminkite, o tada duokite krūtį. Kad po operacijos maitinti būtų lengviau, maitindamos vaiką paguldykite ant pagalvėlės, o pati atsigulkite ant šono. Greitai skausmas siūlių vietose praeis ir maitindamos jausite tik džiaugsmą.

Kai grįšite namo...
 
Nesinervinkite, jei maitinti iš pradžių nesiseks. Mokykitės to ramiai, atsipalaidavusios tiek, kiek tai įmanoma, pasistenkite negalvoti apie tai, kas jus skaudina ar liūdina (psichinė įtampa gali sumažinti pieno kiekį). Pasiimkite vaiką į lovą ir naktį miegokite kartu su juo.
 
Maitinančių mamyčių mityba
 
Būtina kasdien į savo racioną įtraukti ne mažiau kaip 500 ml pieno, kefyro arba rūgpienio, 50–100 g varškės, apie 200 g mėsos, 600 g įvairių daržovių, 1 kiaušinį, 300–500 g vaisių, 35 g sviesto ir 10 g augalinio aliejaus.
 
Atsisakykite alkoholio ir alergizuojančių produktų (medaus, citrusinių vaisių, braškių, šokolado, konservų, dešrų). Būtina išgerti pakankamą kiekį skysčių, rekomenduojama vartoti specialius nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi skirtus papildus.
 
Pageidautina, kad kas nors namie padėtų atlikti buities darbus. Po dviejų ar trijų mėnesių galėsite pradėti mankštintis ir susigrąžinti plokščią pilvuką, gražias kojas ir dailią krūtinę.