Šį kartą pasiūlysime tau išmėginti psichogimnastiką. Kodėl ir kuo ji yra naudinga? Visų pirma, šis metodas padeda koreguoti vaiko elgesį ir sumažinti emocinę įtampą, o antra – tai labai smagu. Psichogimnastikoje pasitelkiami įvairūs vaikiški žaidimai, mažinantys nerimą, agresiją, mokantys susivaldyti ir daugelio kitų būtinų dalykų. Štai keli pavyzdžiai. Šie žaidimai itin tiks vyresniems ikimokyklinio amžiaus vaikučiams, tačiau galima pamėginti pažaisti ir su šiek tiek mažesniais.

Pirmas žaidimas: „Veidrodis“

Tikslas: žaidimas padeda vaikučiui pasijausti laisvam, atsiverti, pamatyti save iš šalies. Labai tinka pasyviems ir nepasitikintiems savimi mažyliams.

Kaip jį žaisti? Žaidime gali dalyvauti du vaikai arba vienas vaikas ir, pavyzdžiui, jo tėvelis ar mamytė (trumpai tariant, kas nors iš suaugusiųjų). Vienas žaidėjas žiūri į „veidrodį“ (savo porininką), o kitas – mėgdžioja visus žaidimo draugo judesius. Savaime suprantama, kad kartais reikia apsikeisti vietomis.

Antras žaidimas: „Saulutė ir debesėlis“

Tikslas: sumažinti vaikučio psichologinę įtampą, išmokyti jį reguliuoti savo emocinę būklę.

Saulutė pasislėpė už debesėlio, tapo vėsu – reikia susiriesti į kamuoliuką ir taip pasistengti sušilti, sulaikyti kvėpavimą. O kai ji išlenda ir tampa karšta – reikia atsipalaiduoti ir iškvėpti. Žinoma, saulutę ir debesėlį galima ir įsivaizduoti, tačiau vasarą būtų visai smagu pažaisti tokį žaidimą lauke.

Trečias žaidimas: „Pasilepinimo akimirka“

Tikslas: vaiko agresijos mažinimas.

Davus signalą, vaikui (arba keliems vaikams) leidžiama daryti viską, kas tik jam patinka: jis gali šokinėti, bėgioti, šūkauti ir panašiai. Po 1–3 minučių duodamas signalas nusiraminti Koks jis – reikėtų susitarti iš anksto. Pageidautina, kad jis skirtųsi nuo pirmojo.

Šį žaidimą galima transformuoti ir kitaip: vieną valandą leisti imti mamos ir tėčio daiktus, šaukti, dainuoti, mušti „būgną“ (greičiausiai – kokį nors puodą ar kitą daiktą), o po to paprašyti žaisti tyliai: piešti, lipinti ką nors iš plastelino, karpyti aplikacijas ir panašiai. Per tą ramybės valandą tėveliai gali pailsėti. Šis žaidimas moko vaiką valdytis, be to, mažina psichoemocinę įtampą.

Ketvirtas žaidimas: „Kiškučiai ir drambliukai“

Tikslas: leisti vaikui pasijusti stipriam, drąsiam, pozityviau save įvertinti.

Iš pradžių pasiūlyk vaikui pabūti bailiu kiškučiu. Paklausk, ką daro kiškis, kai pajunta pavojų? Dreba. Parodyk tai. Kiškutis prispaudžia auseles, stengiasi būti mažesnis, nepastebimas. Jo letenėlės ir uodegėlė virpa. Tegul vaikas kartoja. Pasiūlyk pavaizduoti, ką jaučia kiškutis, kai girdi žmogaus žingsnius (pasakyk, kad pabėga). Tegul vaikas perbėga į kitą kambario kampą. O ką jis daro, kai girdi vilką? Tegul vaikas išbėga į virtuvę ar kur nors kitur.

O dabar atėjo metas pabūti drambliuku – stipriu ir drąsiu. Parodyk vaikui ir paprašyk jo pakartoti, kaip užtikrintai ir laisvai vaikšto drambliai. Ką jie daro, kai mato žmogų? Tikrai nebijo – jie draugauja su žmogumi ir eina toliau. Vaizduokite kartu. Paklausk, kas nutinka, kai dramblys sutinka tigrą? Rodyk vaikui drąsų dramblį.

Po to aptarkite, kuo vaikui labiau patiko būti – kiškučiu ar drambliuku?

Penktas žaidimas: „Emocijų lavinimas“

Tikslas: išlavinti vaiko emocijas, išmokyti jas reikšti, sumažinti įtampą.

Paprašyk vaiko susiraukti kaip:

• Rudeniškas lietaus debesėlis;
• Piktas žmogus;
• Blogas ir pagiežingas žmogus.

Paprašyk nusišypsoti kaip:

• Saulėje besikaitinantis katinas;
• Gudri lapė;
• Saulutė.

Tegul mažylis parodo, kaip pyksta:

• Du avinukai ant tilto;
• Vaikas, iš kurio atėmė saldainį;
• Žmogus, kuriam sudavė.

Pasiūlyk mažyliui pavaizduoti, kaip bijo:

• Kiškutis vilko;
• Vaikas, pasiklydęs miške;
• Kačiukas, ant kurio loja šuo.

Paprašyk parodyti, kaip pavargo:

• Tėtis po darbo;
• Skruzdėlytė, kuri tempė didelį šapelį;
• Žmogus, kuris pakėlė ką nors labai sunkaus.

Tegul vaikas pavaizduoja, kaip atrodo:

• Didžiulį ir sunkų lagaminą tempiantis turistas;
• Vaikas, daug padedantis savo mamytei;
• Pavargęs ir pergalę iškovojęs sportininkas.

Baigti žaidimą galima šypsenų „rinkinuku“.

Vaikiški žaidimai gali būti ne tik pažintiniai ir lavinamieji... Psichogimnastika siūlo ir tokių, kurie neabejotinai padeda mažylio psichikai. Pamėgink ir tuo įsitikink!