Mokyti vaiką savarankiškumo nėra taip sunku, kaip daugelis suaugusiųjų įsivaizduoja. Tiesiog kartais mes patys iš vaikų norime daug, tačiau nesugebame sukurti jiems tinkamos aplinkos, padedančios ir skatinančios nuolatinį tobulėjimą. O savarankiškumo mokytis galima praktiškai kiekviename žingsnyje: vonioje, virtuvėje, lauke, svečiuose ir t.t. Šį kartą visą dėmesį skirsime mažylio kambariui.

Vaiko kambarys – tai ne tik žaidimų, bet ir mokymosi bei poilsio zona, kurioje vaikas turi jaustis visiškai atsipalaidavęs ir saugus. Jei nori, kad vaikas būtų savarankiškas, pradėti turėtum būtent nuo to, kad vaiko kambarys yra tik jo. Jei virtuvėje ar svetainėje elgesio taisykles nustatinėji tu, tai mažylio kambaryje taisykles palik jam. Žinoma, subtiliai laviruodama situacijoje.

Savo kambaryje vaikas turi jausti visišką saugumą ir nebijoti pasilikti vienas tiek žaidimų, tiek poilsio metu. Kad ir tu nebijotum palikti vaiką vienumoje, pasirūpink, kad jis neturėtų galimybių susižeisti.


Štai keli saugumo patarimai:

• Visos elektros angos turi būti su specialiais dangteliais;
• Visų prietaisų laidai turi būti pritvirtinti prie sienų ir nekaboti palaidi;
• Jei baldų kampai yra aštrūs, juos reikėtų apklijuoti, kad mažylis netyčia neprasiskeltų galvos;
• Kambaryje neturi būti aukštų, suaugusiems tinkančių baldų, pavyzdžiui kėdžių, nuo kurių nukritęs, vaikas susižalotų;
• Kambaryje neturi būti smulkių žaislų detalių, kurias vaikas gali praryti.

Prieš suteikiant vaikui atsakomybę savo kambariu rūpintis pačiam, gerai pagalvok, ar pati rodei jam tinkamą pavyzdį. Jei nori, kad mažylis mokytųsi savarankiškumo, prieš tai turi įskiepyti jam tikras elgesio normas: atsikėlus pasikloti lovytę, pažaidus daiktus sudėti į jų vietas ir t.t.

Kartais mes, suaugusieji, nepakankamai įvertiname savo vaikų galimybes, todėl savo rūpestingumu ir lakstymu paskui mažuosius atitoliname jų savarankiškumą. O iš tiesų 2-4 metukų vaikui daugelyje situacijų jau nebereikia mamos priežiūros: jis gali pats susigalvoti sau žaidimų, o vėliau susitvarkyti išmėtytus žaisliukus. Jei tavo vaikas nerodo jokio noro būti savarankiškesnis, pagalvok, kaip galėtum jį paskatinti. Pavyzdžiui, pakalbėkime apie žaisliukų tvarkymą. Taip, savaime suprantama, kad žaisti yra kur kas įdomiau, nei tvarkytis. Tačiau jei tvarkymąsi paverstum dar vienu žaidimu, net neabejame, kad vaikui būtų daug įdomiau. Štai mūsų pasiūlymas: skirtingose žaislų lentynėlėse priklijuok skirtingų spalvų popierėlius. Žalioji lentynėlė bus skirta mašinytėms. Geltonoji lentynėle – lėlėms. Mėlynoji lentynėlė – kamuoliukams ir t.t. Pažaidęs vaikas turės sudėti visus daiktus į jiems priklausančias vietas. Toks žaisliukų dėliojimas pagal spalvas primins jam dar vieną žaidimą, taigi jis susidoros su šia užduotimi su kur kas didesniu entuziazmu, nei įprastai.

Sekantis žingsnis – išmokyti vaiką rūpintis savo žaisliukais, tokiu būdu pratinant jį prie rūpinimosi savo švara. Kartą per savaitę surenkite žaislams “prausimosi dieną”. Kai mažylis eis maudytis pats, tegu pasiima ir kelis žaisliukus, kuriuos taip pat reikia nuprausti. Taip vaikas bus mokomas atsakomybės jausmo. Kai maudynes bus baigtos, pereikite prie sekančio etapo: žaisliukų namų tvarkymo. Papasakok mažyliui, kad dabar žaisliukai jau yra švarūs ir gali eiti miegoti, tačiau prieš tai reikia paruošti jų namus – sutvarkyti lentyną. Parodyk mažyliui, kaip valomos dulkės ir leisk jam pabandyti tą patį. Papasakok vaikui, kad žaisliukai gerai jausis tik tada, kai galės gyventi tvarkinguose namučiuose ir sekantį kartą, kai ateis metas vėl valyti dulkes, tiesiog paklausk mažylio, kaip jaučiasi jo žaisliukai? Jei vaikas nesureaguos ir nesupras, kad metas nuvalyti dulkes nuo lentynų, tuomet išbandyk dar vieną gudrybę: ateik į vaiko kambarį ir pasakyk: oj, kokie nuliūdę tavo žaisliukai... įdomu, ko jiems trūksta... Vaikas turėtų prisiminti, ką tu jam sakei apie gerą žaisliukų savijautą ir norėdamas pasirodyti labai protingas iš karto tau “padės susiprasti”, ko gi tiems žaisliukams trūksta.