Nėštumo metu, kai įsčiose aktyviai vystosi vaisius, būsimajai mamytei tiesiog būtinas jodas. Jis padeda išvengti skydliaukės ligų. Yra žinoma, kad jos veikla tiesiogiai priklauso nuo to, kiek šio elemento gauna organizmas. Skydliaukė – tai vidinės sekrecijos liauka, gaminanti hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitos ir augimo procesus, kontroliuojančius audinių ir organų brandą. Šie hormonai stimuliuoja baltymų, darančių įtaką lytiniam brendimui, menstruacinei funkcijai, ovuliacijai, gamybą. Jie taip pat labai svarbūs ir nėštumo metu.

• Nėščiosios organizme vyksta greitesni apykaitos procesai, skydliaukė ima intensyviau gaminti hormonus, būtinus tiek būsimajai mamytei, tiek jos mažyliui.
• Skydliaukė pradeda formuotis 3–4 embriono vystymosi savaitę, 10–12 jau gali kaupti jodą, o 15 – sintetinti hormonus.
• Beveik visą pirmąją nėštumo pusę vaisiaus vystymasis priklauso nuo to, ar mamytės skydliaukė išskiria pakankamai hormonų.
• Skydliaukės veikla priklauso nuo to, kiek organizmas gauna jodo: jeigu jo užtenka (paros norma yra 150–200 mikrogramai), nei tavo, nei mažylio sveikatai niekas negresia.
• Jeigu jodo nepakanka, nėštukei gali atsirasti pagurklis: augdama skydliaukė gamina naujas ląsteles, kurios padės susintetinti didesnį hormonų kiekį. Kai kurioms moterims ji padidėja 20–40 %, nors išoriškai tai ne visada matyti. Būna ir komplikacijų: gestozė, anemija, per anksti pradėjusi sluoksniuotis placenta, persileidimas ir kitos problemos. Maža to – moteris gali iš viso nepastoti.

Kaip būsimąjį mažylį veikia skydliaukės ligos ir sutrikimai?

Jodo trūkumas (nuo šio elemento priklauso hormonų, būtinų jums abiems, sintezė) daro įtaką fiziniam vystymuisi (mažylis auga labai lėtai, gimsta per mažo svorio), centrinės nervų sistemos formavimuisi (mažylis gali gimti kurčnebylys, paralyžuotas, išsigimęs). Įvairūs nuokrypiai gali pasireikšti netgi ne iš karto, o pereinamuoju augimo periodu, lytinio brendimo metu.

Ši patologija pavojinga tuo, kad ilgą laiką aiškių ligos požymių būna nematyti. Tačiau jeigu vaikutis dažnai kenčia dėl virusinių ligų, pavargsta greičiau, negu jo sveiki bendraamžiai, jeigu pastebi nedidelių motorikos sutrikimų, kad prastesnė regimoji atmintis, mokantis mokykloje kyla kai kurių sunkumų – būtina pasikonsultuoti su endokrinologu. Kreiptis į jį reikia ir tuo atveju, jeigu mažylis valgo normaliai, o vis tiek pradeda tukti.

Per kiek laiko nuo gimdymo skydliaukė ima funkcionuoti įprastu režimu?


Dažniausiai – po 6–8 savaičių (kaip ir visi kiti organai). Tačiau svarbu pridurti, kad skydliaukės veikla normalizuojasi tik toms moterims, kurioms ji prieš nėštumą nekėlė jokių problemų. Būna, kad jaunai mamytei išsivysto pogimdybinis tireoditas (skydliaukės uždegimas): moteris greitai pavargsta, viską pamiršta, tampa dirgli ir kartais netgi puola į depresiją. Labai dažnai tai laikoma viso labo nuovargiu, nors iš tiesų reikėtų endokrinologo konsultacijos.

Nejaugi nuo lašelio jodo priklauso visa žmogaus ateitis?

Žinoma. Nėštumo metu, kai vaikučio organai dar tik formuojasi, jodas yra gyvybiškai reikalingas. Dėl šios priežasties neretai nėščiosioms papildomai skiriama jo turinčių preparatų (juk jodo turi užtekti dviems). Tačiau jeigu tu nori būti visiškai tikra, kad mažyliui jo pakaks, kad vaikutis tikrai gims sveikas – reikėtų pasirūpinti tuo dar prieš pastojant: pasikonsultuok su endokrinoligu, išsitirk ultragarsu, atlik skydliaukės hormonų tyrimą.

Vienoms moterims užtenka susireguliuoti savo mitybą ir gerti papildus pirmąjį trimestrą, kitoms gi medikamentinis gydymas būtinas viso nėštumo metu (tai nustato gydytojas). Tų mamyčių, kurios laikosi visų rekomendacijų, vaikai paprastai gimsta sveiki.