Apie tai, kaip ir kokį pasaulį mato naujagimis, ar jis skiria spalvas, galima tik spėlioti (tiesa, mokslininkai bando įtikinti, kad tai neįmanoma). Vis dėlto mamytės pastebi, kad davus mažyliui skirtingų spalvų barškaliukus, vieni numetami į šalį, o kiti tampa labai mėgstami. Kyla logiškas klausimas: kodėl taip nutinka? Gal tai paveldima? O gal kelia asociacijų su maistu?

Mokytis niekada nevėlu?

Mokyti spalvų galima bet kuriame amžiuje (išskyrus krūtimi maitinamus mažylius). Pats geriausias metas – maždaug 10–12 mėnuo. Griežtų ribų nėra, tad gali pradėti ir vėliau. Svarbiausia – nepavėluoti. Turėk omenyje, kad nemokomas vaikutis įsidėmės pagrindines spalvas tik apie antruosius ar trečiuosius gyvenimo metus.

Pagrindinis sunkumas, kylantis mokant metukų mažylius, yra tas, kad jiems dar negalima paaiškinti daugelio būtinų sampratų. Vaikai įsimena ką nors pagal bendrus niekad nesikeičiančius požymius, pavyzdžiui: kai kurie mažyliai geria arbatą tik iš savo puoduko. Po dviejų ar trijų kartų jie supranta, kas tai per daiktas. Daug sudėtingiau paaiškinti, kas yra raudonas arba baltas puodukas, nes spalva – tai nepastovi daikto ypatybė.

Nuo ko pradėti?

Tau reikia įsidėmėti keletą taisyklių:

• Užsiimk su vaiku tik tada, kai jis pavalgęs, sausas ir budrus.
• Mokymasis – tai nuolatinis pateiktos informacijos kartojimas ir įtvirtinimas. Vienai pamokai per dieną reikia skirti vidutiniškai po 10–15 minučių per dieną.
• Naudok asmeninius ir svarbius daiktus, pavyzdžiui, geltonus šliaužtinukus, kad mažylis įsidėmėtų šią spalvą.
• Iš pradžių mokyk jį pagrindinių spalvų: raudonos, mėlynos, geltonos, žalios, rudos, juodos ir baltos. Mažyliui bus sunku atskirti švelniai rausvą nuo avietinės spalvos.
• Mokymai turi būti nuoseklūs, vienu metu galima imtis tik vienos spalvos. Išmokti iš karto kelių būna labai sunku.
• Kai išmokstama viena spalva, ją kasdien reikia įtvirtinti.

Pirmas žingsnis. Perkame. Tau reikės spalvoto popieriaus arba kartono. Kai rinksiesi, atkreipk dėmesį į spalvų kokybę, kad raudona neatrodytų kaip bordinė, o geltona neturėtų žalio atspalvio. Kodėl tai reikalinga? Tam, kad vaikui susiformuotų labai aiškios asociacijos, antraip jis dar ilgai painios smėlinę ir baltą spalvas.


Antras žingsnis. Karpome. Tau reikia iškirpti dideles ryškias aplikacijas. Naudok tuos paveiksliukus, kurių reikšmę mažylis žino, pavyzdžiui: iš geltono popieriaus iškirpk besišypsančią saulutę su spinduliukais, kitoms spalvoms taip pat parink pažįstamus daiktus (puodelius, pieštukus, kaladėles, mašinėles ir panašiai). Labai svarbu medžiagą pateikti taip, kad nebūtų pažeisti asociacijų ryšiai. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, iškerpi žalią mašinytę ir paaiškini spalvą. Aiškindama kitą spalvą, turėtum iškirpti tokią pačią mašinytę, tik, pavyzdžiui, mėlyną. Rodydama vieną ir kitą paveiksliuką, tu mokai atskirti spalvas, ir parodai, kad mašinėlės gali būti skirtingų spalvų (ne tik žalios).

Trečias žingsnis. Klijuojame. Jau paruošei aplikacijas, pavyzdžiui, geltoną saulutę, žalią lapelį, raudoną gėlytę, juodą telefoną, mėlyną mašinytę, baltą skrybėlaitę ir t. t. Dabar gali aplipinti jomis vaiko kambario sienas, kad jos būtų kiek aukščiau vaiko akių lygio (antraip teks rankioti nuo žemės skutelius). Ant priešais esančios sienos reikėtų užlipinti kitokias (tačiau tų pačių spalvų) aplikacijas: geltoną ančiuką, baltą puodelį ir panašiai.

Ketvirtas žingsnis. Aiškiname. Išrink kurią nors vieną spalvą ir paaiškink: „Žiūrėk, tai saulutė. Saulutė geltona.“ Pirmą kartą bus sudėtinga, nes vaikui bus neįprasti ir ryškūs paveiksliukai, ir tavo aiškinimai.

Kaip paaiškinti vaikui, kad geltona spalva – tai požymis? Tikriausiai namie rasi keletą tokios spalvos daiktų: žaisliukų, drabužėlių arba barškučių. Parodyk juos, patikslink: tai yra geltonas viščiukas, geltona žuvytė... Po dienos ar dviejų mažylis jau žinos, ko iš jo nori.

Penktas žingsnis. Įtvirtinimas. Jam naudok paveikslėlius, tas pačias aplikacijas ir viską, kas supa mažylį. Sakyk jam: „Duok man tą baltą skrybėlaitę“. Net jeigu kitokių skrybėlaičių ir nėra, vaikas įsimins jos požymį, t. y. spalvą. Gali paklausinėti: „Parodyk, kur mūsų geltonas ančiukas?“ Iš pradžių mažylis ieškos tiesiog ančiuko, o jau po to ims žvalgyti ir į geltonus daiktus. Mažyliai pastebimai džiaugiasi, kai jiems pasiseka, ir liūdi, kai nutinka priešingai, todėl mamytė būtinai turi pagirti. Jeigu vaikas kažką ne taip supranta, nepyk ir nesibark – tiesiog pasakyk atsakymą ar parodyk teisingą variantą.

Šeštas žingsnis. Kartojimas. Tavo vaikas jau įsiminė geltoną spalvą ir greitai randa reikiamą daiktą? Pereik prie kito etapo. Veik pagal tą pačią schemą, bet nepamiršk kasdien pakartoti tai, ką jau išmokote.

Ką vertėtų prisiminti?

• Kartoti reikia kasdien (mažylis greitai mokosi, bet greitai ir pamiršta);
• Įsiminti bus lengviau, jeigu naudosi įprastus ir pažįstamus daiktus (pavyzdžiui, mėgstamą vaiko knygutę ar žaisliuką);
• Negalima perlenkti lazdos ir nuvarginti vaiko. Geriau ištaikyk minutėlę, kai voliojatės ant lovos, kada mažylis sėdi ant puoduko ar užsiima kita veikla (pavyzdžiui, graužia tėčio mobilųjį telefoną);
• Mokykitės žaisdami – tai vienintelis veiksmingas medžiagos mokymosi ir kartojimo metodas.