Kaip dažnai dienos bėgyje mes patiriame stresą? O per  mėnesį? Galų gale per visą savo gyvenimą? Mes nepaliaujamai jaudinamės ir pergyvename dėl vaikų, tėvų, giminaičių, buitinių smulkmenų ar darbo. Jaučiamės prislėgtos, nepastebėdamos paprastų džiaugsmą sukeliančių dalykų.

Britų mokslininkai garsiai skelbia apie tai kaip skiriasi mūsų protėvių patirtas stresas anais laikais nuo to, ką patiriame mes dabar. Aniems terūpėjo sumedžioti mamutą, sugebėti pabėgti nuo pavojingo žvėries ir nesusipešti  tarpusavyje, o štai dabar….

Nesibaigiantys ginčai darbe, amžinas tėvų ir vaikų konfliktas, sunkumai asmeniniame gyvenime, nervų tampymas kilometrinėse automobilių spūstyse, patiriama siaubinga būsena, pavėlavus į patį svarbiausią gyvenime susirinkimą.  Argi mažai atsiras priežasčių, dėl kurių iš gyvenimu besidžiaugiančio žmogaus pavirstame į paniurusią ar net agresyvią būtybę. Gyvendama tokiomis nelengvomis sąlygomis, kartais imi  ir susimąstai: o kaip į visa tai reaguoja organizmas?     

O gi jis, organizmas, pradžioje kantriai prisiima visus jį užgriuvusius  vargus ir kančias. Tačiau vieną gražią dieną, pasibaigus eiliniam, per stebuklus išgelbėtam forumui, konferencijai ar parodai, ar sudarius, atrodytų, beviltišku buvusį sandorį, tu netikėtai atsiduri ligoninės lovoje, ištikta nervinio sukrėtimo ar net išsekimo. Gydytojas, stovėdamas šalia tavo lovos, kaip ir tie britų mokslininkai, kalbėdami apie protėvių dvasios ramybę,  šįkart kalba apie tave konkrečiai  ir vis dažniau pamini iki šiol tau negirdėtą žodį “kortizolas”.       

Organizmas jautriai reaguoja į visus tavo poelgius. Priklausomai nuo  mūsų vidinės cheminės laboratorijos darbo, pasigamina  taip vadinami laimės arba streso hormonai. Stresinėje situacijoje suaktyvėja  antinksčių žievės darbas, kurio metu išskiriamas aldosteronas, kortikosteronas ar kortizolas. Užsitęsus stresinei būsenai, t.y. tapus jai chronine, antinksčių žievė hipertrofuojasi, t.y. padidėja. Kuo sveikatai  pavojingas  taip vadinamų streso hormonų perteklius?

Būtent kortizolo dėka sunkią valandą organizmas būna pilnoje kovinėje parengtyje: padažnėja pulsas, viskas mobilizuojasi, ko atrodo nebuvę nuo gimimo, didžiule jėga ir greičiu gaminasi adrenalinas, kraujas kunkuliuoja, o smegenys pateikia genialias idėjas vieną po kitos...    


Būtent dėl kortizolio, kurio pavadinimas primena užjūrio vaistus, ant klubų atsiranda “pagalvėlės”, išauga pilvukas, nes pastoviai norisi valgyti, daug ir saldžiai, tad atsilaikyti prieš šokoladines bandeles praktiškai tampa neįmanoma.    

Išvertus į suprantamą  žmogišką, ne medicininę kalbą, tai tie patys kortikosteronas ir kortizolis, kuriuos gamina antinksčių žievė, paskatina greitesnį amino rūgščių  ir riebiųjų rūgščių patekimą į kepenis, kuriose iš jų pasigamina gliukozė, o po to ir glikogenas.  Štai jis ir atlieka tą kaupimo funkciją, o mums tik belieka su pasibaisėjimu stebėti kaip po truputį  “dingsta  liemens linkis “.  Ir tai, deja,  ne vienintelė priežastis,

Nepakankamas ar padidintas  antinksčių darbas sukelia rimtų sutrikimų organizme. Esant padidintam antinksčių darbui ir streso hormonų pertekliui kraujyje, gali atsirasti nutukimas, patinimai, hiperglikemija, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), organizmas sunkiau susidoroja su infekcijomis. Esant nepakankamam antinksčių žievės darbui, sumažėja hormonų skaičius, kas taip pat neigiamai atsiliepia sveikatai: juntamas nuovargis, atsiranda arterinė hipotenzinė (pažemintas kraujo spaudimas), sutrinka vandens-druskų medžiagų apykaita. Aldosterono horrmonų perteklius gali sutrikdyti inkstų veiklą, ko pasekoje audiniuose pradeda kauptis vanduo, o tai sukelia tinimą.    

Tai gal būt stresas – tai normali sudėtinė gyvenimo dalis? Galbūt streso hormonų organizme turėtų būti pastoviai vien tam, kad jis sudarytų balansą su laimės hormonais – endorfinais, kurių, kaip taisyklė, pasigamina pakankamas kiekis, būtinas streso įveikimui? Gamtoje viskas vyksta natūraliai, ar ne tiesa? Juk tikro, nuoširdaus  juoko kainą sužinoti gali  tik išgyvenusi kažką labai liūdno ar stresinio.        

Ar galėtum pajausti malonumą po sunkios darbo dienos neplanuotai sugalvojus pasivaikščioti parke? Ko gero tai būtų įprasta kelionė namo, tačiau įveikus stresinę situaciją, ji suteikia kur kas daugiau džiaugsmo.

Tam, kad nesušlubuotų sveikata, o ir  kad gydytojai “nebartų”, pasižiūrėk į save iš  šono. Jei pastebėsi, kad  tavo irzlumas perauga į priešiškumą, nerimo jausmas perauga į paniką, jei tau sunku sutelkti dėmesį ar persekioja įkyrios mintys, pablogėjo atmintis, o humoro jausmą užgožė pastovus liūdesys, ko gero pats laikas į tai, ką medikai proziškai  vadina “darbo ir poilsio režimu” pažiūrėti visu rimtumu. Apie tai, kad tave yra apėmusi stresinė būsena, įspėti gali tokie požymiai kaip apatija, padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, raumenų maudimas, prakaitavimas, virškinimo sutrikimas, burnos džiūvimas, seksualinio potraukio stoka, apetito stoka ar atvirkščiai, padidėjimas, miego sutrikimas.  

Reikia pripažinti, streso hormonai dalyvavo ir daugiau ar mažiau dalyvaus organizmo veikloje. Norėtųsi tik, kad jų būtų idealiomis proporcijomis ir būtinai  kompanijoje su kitais hormonais, pavyzdžiui – laimės.