Visas mažylio gyvenimas – tai nesibaigiančios pamokos. Juk ne per dieną jis pradeda kalbėti, vaikščioti, atpažinti daiktus, tinkamai elgtis ir bendrauti... O bendrauti tinkamai juk sunku: kodėl negalima trenkti kastuvėliu per galvą vaikui, paėmusiam tavo mašinytę? Kodėl negalima pažiūrėti po sijonu kaimynei Auksei? Juk visa tai suprati vaikui nėra taip jau paprasta. O mes jį vis auklėjam ir auklėjam, mokom etiketo ir gražių manierų.

Etiketas diktuoja tam tikras taisykles, pavyzdžiui, kad iš lėkštės reikia valgyti ne rankom, o su šaukštu, šakute ir peiliu. Susivokti visose šiose subtilybėse net ir paaugusiam vaikui sudėtinga, ką jau bekalbėti apie pusantrų metukų mažylį. Juk stalo įrankių tokia daugybė... Vien šakučių gali būti bent penkios rūšys (ir tai tikrai ne pabaiga).

Tačiau pradėti reikia nuo paties paprasčiausio ir turbūt svarbiausio stalo įrankio – šaukšto. Būtent prie jo nuo mažų dienų būtina pratinti vaikutį. Patikėk, lengva tikrai nebus: jis gali nenorėti valgyti savarankiškai, tuo labiau – būti maitinamas šaukšteliu. Juk daug smagiau košę kabinti rankomis, laižyti pirštelius, o likučiais išsiteplioti veidą. Tačiau taisyklės yra taisyklės, tad reikia jų laikytis.

Kada pradėti?

Į pačius paprasčiausius klausimus atsakyti sudėtingiausia. Kiekvieną vaiką tenka mokyti individualiai, ir daroma tai sulaukus labai skirtingo amžiaus. Vieni mažylį prie šaukštelio ima pratinti jau nuo aštunto mėnesio, kiti – kai sueina pusantrų metukų. Nuomonės išsiskiria, tačiau tikrai nesuklysi, jeigu šią pažintį pradėsi, kai vaikui sueis vieneri: šiuo periodu mažyliai jau gali valgyti savarankiškai, be to, mokantis valgyti šaukštu lavinami ir piršteliai, koordinacija, o tai tolesniam vystymuisi yra labai svarbu.

Pažintis

Vaikas tikriausiai nuolat mato, kad sriubą ir košę tėveliai kabina ne ranka, o šauktu, ir turbūt ne kartą laikė jį savo rankutėse, tačiau kadangi taip valgyti jam pasirodė nepatogu, šios pamokos greitai atsibodo.

Pradėti vaiko pažintį su šaukštu reikia atsargiai. Duok jam gražų ir saugų šaukštelį – tokį tikrai turėtum rasti vaikiškų prekių skyriuje. Kuo jis bus ryškesnis, tuo labiau sudomins mažylį.  Iš karto paaiškink, kas tai per daiktas ir kam jis reikalingas, tačiau nesitikėk greitų rezultatų. Tegul pietų metu mažylis su juo tiesiog pažaidžia.

Valgome drauge


Atėjo metas pripratinti vaiką prie bendro stalo. Dabar, kai mažylis kiek paaugo, jis turi valgyti kartu su tavimi. Greičiausiai pamatysi, kad jis pats ims siekti šaukšto – esmė ta, kad vaikučiai labai panašūs į mažus papūgiukus ir mėgsta mėgdžioti. Savaime suprantama, kad iš pradžių tavo atžalai nesiseks. Jis pirmiausia su malonumu pamėgins įsikišti šaukštą į ausį, pasikasys galvą, o rimtas susidomėjimas greičiausiai atsiras tik po to.

Pirmieji bandymai

Tegul vaikas iš pradžių supranta, kad jeigu yra maistas, turi būti ir šaukštas. Leisk mažyliui prisižaisti su šiuo jam dar nauju įrankiu, ir nepamiršk, kad žaidimas – tai savarankiška mažylio veikla. Nė nemėgink kontroliuoti vaiko žaidimo, net jeigu šaukštas gana ilgai naudojamas ne pagal paskirtį. Tavo užduotis – įdėmiai stebėti, kad vaikas nesusižalotų. Jaudintis, kad jis neišmoks juo tinkamai naudotis, neverta – tu juk puikiai žinai, kad maži vaikai turi įprotį viską kišti į burną, pradedant piršteliais, baigiant tėvelio batais. Anksčiau ar vėliau, joje atsidurs ir šaukštas.

Nenoriu! Nevalgysiu!

Lengviau pasakyti, negu padaryti. Kartais vaikai kategoriškai atsisako naudotis šaukštu. Svarbiausia tokiu atveju turėti kantrybės ir nepulti barti vaiko. Šią problemą išspręsti padės pati paprasčiausia sriuba – tik pasirūpink, kad ji nebūtų per karšta. Nepamiršk seilinuko ir popierinių servetėlio ar rankšluosčio – po valgio stalas atrodys kaip mūšio laukas, o sriuba, kaip tikrų tikriausias priešas, bus visur.

Paruošk pietus ir visi susėskite prie stalo, pradėkite valgyti. Iš pradžių mažajam maištininkui šaukšto neduok. Kadangi sriubos valgyti rankomis neįmanoma, po ilgų ir nesėkmingų eksperimentų vaikas pats paprašys šaukšto. Svarbiausia – neprarasti kantrybės. Tikriausiai nuskambės baisiai, bet leisk jam daryti viską, ką jis panorės. Tegul jis išmoksta įsidėti šaukštą į burną ne per prievartą. Žinoma, gali būti sunku nuvalyti nuo sienų ir baldų sriubos likučius, tačiau vėliau rezultatai pranoks tavo lūkesčius. Jeigu jį versi, jis gali visiškai atsisakyti šaukšto, imti jo neapkęsti, o baigsis viskas tuo, kad vaikas kategoriškai atsisakys sėdėti su jumis prie vieno stalo, taip ne tik kenkdamas savo sveikatai, bet ir įžiebdamas tarpusavio nesupratimo ir šeimos skandalo kibirkštį. Neskubėk. Nepavyko šiandien – pavyks rytoj.

Valgymas kaip žaidimas

Jeigu mažyliui nepavyksta pavalgyti savarankiškai, nenusimink. Paimk rankomis šauktą su maistu ir pažaisk „lėktuvėlį, skrendantį į angarą“. Kaip ir pati supranti, lėktuvėlis – tai šaukštas, o angaras – vaiko burnytė.

Nesibaigianti šventė

Stenkis prie stalo visada palaikyti šventinę atmosferą. Negalima valgio metu barti mažylio ar skaityti jam pamokslų. Net jeigu vaikas kažkuo prasikalto ir bausmė neišvengiama, pirmiausia turi jį pamaitinti, o jau tada suvesti sąskaitas. Vaikas turi su džiaugsmu sėstis prie stalo, linksmai persimesti su tavimi vienu kitu žodeliu, patirti valgymo malonumą. Tai svarbu ne tik geram virškinimui, bet ir normaliam vaiko psichikos vystymuisi. Turbūt sutiksi, kad malonu, kai prie stalo susėda visa laiminga ir linksma šeima, kai skamba juokas ir švyti šypsenos.