Mokyklinukai visapusiškai tobulėja pamokų metu, suaugusieji naujos patirties semiasi darbuose, na, o patiems mažiausiems kol kas aktualūs tik žaidimai, kurie yra puikus būdas mokytis pažinimo. Normaliam vaiko vystymuisi žaidimai tokie pat svarbūs kaip ir valgymas ar kvėpavimas, nes būtent žaidimo metu vaikas geriausiai įsisavina informaciją. Šį kartą norime pasiūlyti kelis žaidimus, kurie mokys mažylį bendrauti ir išreikšti savo emocijas.

Vaidmenų žaidimai

Sulaukus maždaug vienerių metų, vaiko logika ir judesiai labai patobulėja, todėl jis ima suprasti daiktų ir skirtingų veiksmų prasmę. Jei iki šiol pasiėmęs į ranką žaisliuką mažylis tik nerangiai baksnodavo jį savo mažais pirščiukais arba bandydavo sugniaužti kumštuku, tai dabar jis pasiruošęs tikriems vaidmenų žaidimams, pavyzdžiui pasūpuoti lėlytę kaip jį patį sūpuoja mama, paguldyti meškiuką į lovą, apkloti ir paglostyti, arba pagailėti netyčia iškritusio žaisliuko.

“Pasižiūrėk, lėlytė užsigavo, tikriausiai jai labai skauda. Gal pabandykite ją paglostyti, kad ji neliūdėtų? Žiūrėk, lėlytė jau šypsosi, tikriausiai tu jai labai padėjai”. Žaisdama tokius žaidimus su savo mažyliu tu mokai jį empatijos – gebėjimo įsijausti į kito būseną ir  jausmus. Kadangi mažus vaikus patys žodžiai gali paveikti ne itin stipriai (juk kol kas jie dar ne viską supranta), viską, ką sakai, turėtum pabrėžti savo emocijomis: balso tembru, veido mimika ir judesiais. Jei lėlytė susižeidė, tavo veido išraiška turi būti susirūpinusi, o balsas skambėti liūdnai, jei lėlytė staiga pasveiko – veide turi atsirasti šypsena ir džiugus balso tonas.

Parodyk žvėrelį

Vaikų pasakoje žvėreliai dažniausiai atspindi kokį nors žmogaus charakterį, pavyzdžiui lapė visuomet būna klastinga, vilkas – tikras blogietis, o zuikutis– bailys. Mažiems vaikams labai patinka vaidinti gyvūnėlius, todėl šis žaidimas bus ne tik smagus, bet ir labai naudingas. Siūlydama vaikui suvaidinti kokį nors žvėrelį, būtinai aptark su juo to žvėrelio charakterį ir kitus bruožus: “Zuikutis bailiukas? O ko gi bijo? Parodyk man, kaip zuikutis išsigąsta klastūnės lapės. O kaip zuikutis elgiasi kai pamato plėšrūną tigrą? O kaip atrodo tigras? Jis juk stiprus ir ramus, nieko nebijo, ne taip, kaip zuikis”. Toks iš pirmo žvilgsnio labai paprastas žaidimas ne tik vysto vaiko vaizduotę, bet ir padeda išmokti reikšti įvairias emocijas – baimę, pyktį, pasitikėjimą ir t.t.

Lėlių teatras

Kartu su mažyliu išsirinkite jo mėgstamiausią pasaką ir pabandykite ją perkelti į realybę. Tam tikrai nereikia specialių lėlių, pakaks namuose esančių vaiko žaisliukų arba savo rankomis padarytų naujų herojų, pavyzdžiui iš kartono iškarpytų žvėrelių bei žmogeliukų.


Prieš pradedant žaidimą, aptark su vaiku pasakos siužetą ir dalyvių charakterius. Kaip pavaizduoti piktą personažą (pavyzdžiui vilką arba mešką)? Kokiu balsu jis kalbės? Kur personažas gyvena ir su kuo jis draugauja, o ko nemėgsta? Pavyzdžiui pasaka apie tris paršiukus: ką paršiukai jautė, kai į jų namus bandė įsibrauti vilkas? Tikriausiai jie buvo labai išsigandę. O kaip paršiukai jautėsi, kai vilką pergudravo? Paprašyk, kad vaikas parodytų visas personažų išgyvenamas emocijas. Po to, kai šitaip “parepetuosite”, vaikas vaidins kur kas emociškiau ir “gyviau”. Kad būtų dar įdomiau, visą vaidinimą gali įrašyti į vaizdajuostę, o paskui kartu su vaiku ir visa šeima ją peržiūrėti ir aptarti. Mažyliui bus labai smagu girdėti, kaip suaugusieji giria jo puikiai suvaidintą piktą vilką ar bailų triušiuką.

Aktorinių sugebėjimų kursai

Paruošk daug kortelių su įvairių situacijų ir emocijų aprašymais. Viska sudėk į gražų indą, kuris atstos stebuklingąjį dubenį. Papasakok vaikui, kad dabar žaisite labai įdomų žaidimą: trauksite korteles iš  indo ir kiekvieną kartą ištraukus tapsite vis kitu žmogumi. Pasistenk, kad tavo aprašytos situacijos būtų kuo skirtingesnės ir vaikas turėtų galimybę parodyti kuo daugiau emocijų. Pavyzdžiui: berniukas paslapčia ima sausainius ir išgirsta kaip ateina mama; berniukas atsikelia ryte ir pamato kambaryje stovintį naują tėvelių padovanotą dviratį; berniukas nepasidalina žaislo ir dėl to susipyksta su geriausiu draugu ir t.t. Svarbiausia – kad situacijos būtų gyvenimiškos ir pažįstamos vaikui.

Atspėk emociją

Rankomis užsidenk veidą, o patraukusi rankas nustatyk veido išraišką, atitinkančią kokią nors emociją. Paprašyk, kad vaikas atspėtų ką tu dabar jauti. Lygiai tokį patį žaidimą galima žaisti ir su piešinėliais. Kai tavo fantazija visiškai išseks, apsikeiskite vietomis. Dabar mažylio eilė bandyti išreikšti emocijas, kurias tu bandysi atspėti. Šį žaidimą gali žaisti ir su didesne grupe vaikų.

Ką tu girdi?

Emocijos keičia ne tik veido išraišką, bet ir balso toną. Pabandyk pasakyti tą pačią frazę, pavyzdžiui “Labas rytas” skirtingomis intonacijomis (liūdnai, linksmai, piktai, nustebusiai, skausmingai, susirūpinusiai ir t.t.) ir paprašyk, kad vaikas atspėtų, ką tu jauti. Vėliau susikeiskite vaidmenimis.

Žodžių žaidimai

Žodžių žaidimai padeda plėtoti loginį vaiko mąstymą, kalbėjimo gabumus ir svarbiausia – padeda suvokti vaiko požiūrį į pasaulį.

• “Jeigu... tai”. Apibūdink vaikui kokią nors situaciją, kuri nutiko kokiam nors išgalvotam personažui. Paprašyk vaiko pasakyti, ką tas personažas turėjo jausti? Tik nesitikėk, kad vaikais visuomet pasakys tai, ko tu tikiesi. Pavyzdžiui situacijoje “Mama nupirko dukrai ledų ir dukra...”, vaikas gali atsakyti “skanu” arba “patiko”. Šie žodžiai neišreiškia emocijos (pavyzdžiui “jautėsi labai laiminga”), todėl tu turėtum padėti savo mažyliui padėti: “Mergaitei patiko ledai, reiškia, jai buvo gera ir jautėsi laiminga, taip?”

• “Ar taip būna?” Apibūdink vaikui kokią nors situaciją ir emocijas, kurias išgyvena situacijos dalyviai. O tuomet paklausk, ar tai gali būti tiesa. Jei ne, tuomet kodėl? Neskubink vaiko ir gerai išklausyk jo versijos, nors ji tau gali pasirodyti visiškai neįtikinama ir net neteisinga. Šis žaidimas padeda mokytis skirti emocijas, o taip pat vysto logiką. Pavyzdžiui: berniukas padovanojo mergaitei gėlytę, o jinai labai nuliūdo. Ar taip gali būti? O jei mergaitei patinka kitas berniukas, kuris į ją nekreipia dėmesio?

• “Aš jaučiuosi, kai...”. Paprašyk, kad vaikas pabaigtų tavo pradėtus sakinius. Pavyzdžiui: “jaučiuosi laimingas, kai...(žaidžiu su vaikais, valgau ledus, maudausi ir t.t.)”. Vėliau žaidimą šiek tiek pakeisk. Šį kartą tu apibūdink situaciją, o vaikas apibūdins jausmą. Pavyzdžiui “Žaisdamas su žaislais aš... (jaučiuosi laimingas)”.