Užsitęsęs gimdymas: priežastys ir pasekmės (I dalis)

Natūralus gimdymas turi daug šalininkų tiek tarp pacienčių, tiek tarp gydytojų, tačiau kartais jis tampa neįmanomas. Yra daug priežasčių, apsunkinančių šį procesą ir keliančių pavojų motinos ir jos mažylio gyvybei. Pavyzdžiui, 2009 metais Prancūzijoje viena moteris laukėsi trynukų. Po pirmojo vaiko gimimo praėjo dvi savaitės, ir tik tada pasaulį išvydo jo broliai. Be nuolatinės gydytojų priežiūros pabaiga galėjo būti toli gražu ne tokia laiminga.

Visame pasaulyje gimdymas užsitęsia nuo 5 iki 20 % moterų. Ką reikėtų žinoti į šią situaciją pakliuvusioms mamytėms?

Tiesa apie užsitęsusį gimdymą

Artėjant spėjamai gimdymo datai moterys paprastai nori, kad tai praeitų greitai ir neskausmingai, tačiau ne kiekviena gali pasidžiaugti, kad viskas klostosi sėkmingai. Gimdymas kartais užtrunka... Ar galima to išvengti ir kaip padėti būsimajai mamytei susilaukti sveiko mažylio?

Sėkmingo gimdymo, kuomet neprireikia jokių stimuliuojamųjų preparatų, trukmė per pastaruosius 50 metų sutrumpėjo. Anksčiau pirmąjį kūdikį pagimdyti prireikdavo ir 18 valandų, antrąjį – ne daugiau kaip 12, tačiau dabar situacija šiek tiek pasikeitė: akušerių teigimu, optimali gimdymo trukmė šiuo metu yra maždaug 8–10 valandų. Laikas skaičiuojamas nuo reguliarių sąrėmių iki vaiko gimimo.

Jeigu gimdymas trunka ilgiau nei 18 valandų, jis vadinamas užsitęsusiu (prieš pusamžį tokiu laikytas trunkantis ilgiau nei 24 valandas). Gydytojai tai aiškina tuo, kad per šį laiką pavyko geriau ištirti gimdymo procesą ir suprasti, kaip jaučiasi būsimoji motina ir jos atžala.

Užsitęsusio gimdymo prielaidos

Priežasčių, kodėl gimdymas trunka ilgiau, negu paprastai, yra daug: tai didelis vaisiaus svoris, lytinių organų uždegimai, anksčiau daryti abortai, smarkiai įsitempusi gimda (laukiantis, pavyzdžiui, iš karto kelių mažylių), motinos endokrininės ligos, netinkamas reprodukcinis amžius (moteris labai jauna arba gimdo labai vėlai), paveldimumas. Paprastai tai ir sukliudo kūdikiui laiku išvysti šį pasaulį.

Nutinka ir taip, kad moters organizme kritiškai sumažėja oksitocino, stimuliuojančio gimdos susitraukimus. Gydytojų teigimu, tokiu atveju gimdymas gali vykti dviem būdais: vienu atveju sąrėmiai nuo pat pradžių bus neintensyvūs, kitu – iš karto ritmingi, tačiau intervalas tarp jų bus vis didesnis ir didesnis. Tai vadinama pirminiu ir antriniu gimdymo veiklos susilpnėjimu.

Šis skirstymas padeda gydytojams nuspręsti, kokios pagalbos reikia motinai ir kūdikiui.

Pirminiam susilpnėjimui būdingi nereguliarūs ir netolygūs sąrėmiai: gimdos kaklelis atsivėręs nepakankamai, mažylis nejuda kanalu.

Kita ypatybė – per anksti nuteka vandenys, ir užsitęsusio gimdymo metu iškyla pavojus kūdikio gyvybei. Pacientę prižiūrintis gydytojas turi reaguoti operatyviai.

Antrinis užsitęsusio gimdymo veiksmų silpnumas tiek motinai, tiek gydytojams tampa nemaloniu siurprizu: atrodo, iš pradžių viskas slydo kaip per sviestą, sąrėmiai buvo reguliarūs ir stiprėjo, tačiau netrukus aprimo.

Paprastai taip nutinka tada, kai gimdos kaklelis jau būna atsivėręs 4–6 cm, o mažylis ima judėti gimdymo kanalu. Nurimę ar per silpni sąrėmiai gali pridaryti rimtų bėdų: kūdikiui trūksta deguonies, sutrinka smegenų kraujotaka.

Užsitęsus gimdymui kenčia ir motina, ir jos vaikas. Be fizinės kančios jaučiama ir baimė dėl jo gyvybės, o tai tik dar labiau pablogina situaciją.

Kaip skatinamas užsitęsęs gimdymas?

Dėl jau minėtų priežasčių užsitęsus gimdymui gydytojams tenka imtis veiksmų ir dirbtinai paskatinti gimdos susitraukimus. Kaip jums tikriausiai žinoma, nėštumo metu vaistai nerekomenduojami ne be reikalo, tad ir gimdant jų naudoti per daug neskubama. Vis dėto iškilus pavojui motinos ir vaiko gyvybei kartais nelieka kitos išeities. Nors medicina per 50 metų smarkiai pažengė į priekį, gydytojai pripažįsta, kad preparato, kuris efektyviai stimuliuotų sąrėmius iki reikiamo intensyvumo ir būtų nekenksmingas, deja, nėra.

Negalima nutylėti ir to, kad toks nenatūralus gimdymo skatinimas turi gana daug neigiamų pasekmių, pavyzdžiui: mažyliui padidėja deguonies bado rizika, leidžiantis gimdymo kanalu kyla kitų problemų.

Šiuo metu egzistuoja du stimuliuojamųjų preparatų tipai: hormoninės priemonės ir sintetinės medžiagos-prostaglandinai.

Pirmajam tipui priskiriamas pituitrinas ir oksitocinas (hormonų „donorais“ tampa... arkliai ir karvės). Nuo pat pradžių gydytojų pažymima, kad oksitocinas turi nepageidaujamą šalutinį poveikį – jis spazmuoja kraujagysles.

Gimdyvėms smarkiai pakyla arterinis kraujospūdis, o dar negimęs kūdikis kenčia dėl deguonies stygiaus.

Laimei, farmacijos pramonė nestovi vietoje, tad atsirado pusiau sintetinis oksitocinas. Jo privalumas tas, kad šis preparatas neveikia kitų vidaus organų darbo (tik gimdą) ir nepadidina gimdyvės arterinio kraujospūdžio.

Sintetinės gimdos susitraukimus skatinančios medžiagos patenka į organizmą ir imituoja biologinius procesus, kurie lydi gimdymą.

Gimdos kaklelis tampa minkštesnis, sąrėmiai švelnesni. Lyginant su oksitocinu, šie preparatai ne taip smarkiai paveikia kraujo apytaką, tačiau negalima teigti, kad jie neturi jokio pašalinio poveikio ir yra nekenksmingi.

Straipsnio tęsinį skaityk čia.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
mama
2012-06-24 00:30
Atvirksciai, manau kad verta zinoti is ko susideda, ir kaip gali paveikti. Beja ne gimdymo metu, o dar gerokai iki jo vertetu zinoti. Sitiek knygu parasyta, dar didesnes interneto informacijos platybes. Kas tik nori tas randa. Kas nori zinoti tas zino.
Elena
2011-11-23 14:37
Tai aš tą ir sakau bet geriau jau nežinot, iš ko juos gamina
Taip
2011-11-23 12:22
O kaip nerizikuoti? Vaiko gyvybė svarbiau visko.
Elena
2011-11-23 11:58
Visi vaistai ir padeda, ir kenkia. Manau, jeigu kūdikio gyvybei vis tiek kyla pavojus, net ir kategoriškai bijanti juos vartoti moteris vis dėlto surizikuos.