Atpylimas – viena iš dažniausių priežasčių, kodėl krūtimi maitinamų mažylių tėveliai ateina pasikonsultuoti su pediatru (juk net 67 % keturių mėnesių amžiaus vaikų atsirūgsta bent po kartą per parą).

Vėmimas – sudėtingas reflektorinis aktas, kurio metu skrandžio turinys nevalingai pašalinamas per stemplę, ryklę ir burną. Paprastai prieš tai jaučiamas pykinimas, oda gali būti blyški, pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas, išmuša prakaitas. Atpylimas – tik tam tikra vėmimo atmaina, būdinga vaikučiams iki vienerių metukų. Tai vyksta dėl skrandžio turinio išmetimo į ryklę ir burnos ertmę, tačiau, priešingai nei vėmimo atveju, vaiko savijauta nepasikeičia. Krūtimi maitinamų mažylių atpylimų ir vėmimų dažnis aiškinamas jų virškinamojo trakto ypatybėmis:

• Sąlygiškai trumpa stemplė;
• Stemplės forma (į viršų ji platėja);
• Silpnai išreikšti fiziologiniai stemplės susiaurėjimai;
• Nevisiškai išsivystęs raumenų sfinkteris, uždarantis įėjimą į skrandį;
• Nepakankamai išsivystęs skrandį dengiantis raumenų sluoksnis, padidėjęs gleivinės jautrumas.

Morfofunkcinis nebrandumas labiausiai būdingas neišnešiotiems vaikams, tačiau šiokių tokių problemų gali kilti ir laiku gimusiam mažyliui.

Priežasčių, sukeliančių atpylimą ir vėmimą, labai daug. Tai gali būti ir norminis variantas, ir, kad ir kaip būtų gaila, reikšti rimtą patologiją.

Iš pradžių pakalbėkime apie funkcines priežastis (šiais atvejais atpylimas ir vėmimas laikoma normaliu reiškiniu).

• Permaitinimas ir netaisyklingas bei netvarkingas maitinimas skatina skrandžio tempimąsi ir sukelia mažylio atpylimą;
• Gastroezofaginis refliuksas – tai nevalingas skrandžio ir virškinamojo trakto turinio išmetimas į stemplę;
• Aerofagija – oro rijimas maitinimo metu. Vertikalioje liemens padėtyje skrandyje susidaręs oro burbulas išstumia nedidelį kiekį pieno arba mišinuko;
• Meteoriamas – padidėjęs dujų kaupimasis. Žarnyno diegliukai padidina pilvo ertmės spaudimą ir provokuoja atpylimus;
• Neadekvatus mišinukų parinkimas;
• Staigiai pakeičiama kūno padėtis, ypač po maitinimo;
• Per standus vystymas.

Patologinį atpylimą taip pat gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių, pavyzdžiui:

• Virškinamojo trakto anomalijos (diafragmos išvarža, pilorostenozė). Pilorostenozė – skrandžio prievarčio angos susiaurėjimas. Ši patologija pasireiškia per 2–3 savaites nuo gimimo, dažniausiai – berniukams. Iš pradžių atpilama negausiai, vėliau gali netgi fontanu, vaikučio svoris ima sparčiai kristi.
• Perinatalinis centrinės nervų sistemos pažeidimas (komplikuotas nėštumas ir gimdymas, žemi Apgar skalės rodikliai, padidėjęs kaukolės slėgis). Galima pastebėti, kad vaikutis neramus, rankutės ir smakriukas dreba, taip pat kitus neurologinius simptomus.
• Infekcinius procesus (sepsį, meningitą, hepatitą) lydi bendros vaiko būklės pokyčiai – vangumas, odos dangalų spalvos pokyčiai, monotoniškas verksmas.
• Paveldimi apykaitos sutrikimai (fenilketonurija, galaktozemija, adrenogenitalinis sindromas).
• Inkstų patologija (inkstų nepakankamumas).

Be to, vėmimo priežastimi gali būti apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis.

Šiaip ar taip, dažniausiai atpylimo ir vėmimo sindromas yra nulemtas perinatalinės encefalopatijos. Ji kyla kaip vaisiaus ūmios/lėtinės hipoksijos (deguonies stygiaus) arba gimdymo traumų pasekmė.

Atpylimai ir vėmimai ne tik verčia tėvelius labai nerimauti, bet ir gali išprovokuoti daugybę problemų: pavyzdžiui, mažyliui ims trūkti svorio, sutriks medžiagų apykaita, išsivystys ezofagitas (stemplės uždegimas). Jeigu vemiama dažnai, vaikutis netenka labai daug skysčių, prasideda dehidratacija. Pati sunkiausia komplikacija yra aspiracija (vėmalų masės patekimas į kvėpavimo takus), gali išsivystyti asfiksija, staigios kūdikių mirties sindromas arba aspiracinė pneumonija (plaučių uždegimas, kylantis dėl aspiracijos).

Jeigu pirmuosius tris gyvenimo mėnesius mažylis atsirūgsta po valgio, jaučiasi puikiai, svoris auga normaliai, vadinasi, viskas gerai. Dažniausiai priežastis būna nepakankamai išsivysčiusios anatominės struktūros. Taip nutinka maždaug 40–60 % visų sveikų mažylių. Šiuo atveju bręstant organizmui atpylimai praeina savaime, tik kai kuriais atvejais tenka imtis šiokių tokių korekcijų, laikytis dietos.

Jeigu gi ir po šio laikotarpio atpylimai gausūs ir dažni, vaikutį būtina parodyti pediatrui.

Šiuolaikiniai gydymo aspektai priklauso nuo sindromo priežasties, tačiau yra ir bendrųjų priemonių, taikomų „tradiciniame“ gydyme:

• Tėveliams rekomenduojama maitinti mažylį dažniau, negu numatyta pagal vaikučio amžių, ir atitinkamai sumažinti maisto porcijas.
• Maitinti vaikutį reikėtų pusiau vertikalioje padėtyje, darant pertraukas, kurių metu jis būtų laikomas vertikaliai.
• Gera profilaktikos nuo atpylimo priemonė – mažylio guldymas ant pilvo prieš kiekvieną maitinimą.
• Maitinimo metu turėtum žiūrėti, kad mažylio nosytė nesiremtų į tavo krūtinę, kad jis apžiotų ne tik spenelį, bet ir aureolę. Jeigu maitini iš buteliuko, čiulptukas turi būti pilnas pieno.
• Pamaitinus reikia vaikutį palaikyti vertikaliai, kol pasišalins oras.
• Pašalink pilvo spaudimą didinančius veiksnius: standų vystymą, vidurių užkietėjimą. Maitinančiai krūtimi mamai iš savo raciono reikia išbraukti produktus, skatinančius meteorizmą (juodą duoną, pupas, kopūstus, obuolius).
• Naudok antirefliuksinius mišinukus.

Jeigu yra funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų, gali prireikti netgi medikamentinio gydymo. Veiksmingiausi vaistai, kurie naudojami gydant atpylimo ir vėmimo sindromą, yra prokinetikai (pavyzdžiui, motiliumas, koordinaksas).

Gaila, tačiau kai kuriais atvejais būtinas chirurginis gydymas (pavyzdžiui, jeigu gastroezofaginių refliuksų gydymas nedavė rezultatų, yra virškinamojo trakto anomalijų, žarnyno nepraeinamumas, naujagimių peritonitas). Operacijos atliekamos vaikų chirurgijos skyriuje.

Baigiant reikėtų pabrėžti, kad atpylimo ir vėmimo sindromo gydymas – tai itin sudėtinga  užduotis. Būtina nuodugniai ištirti mažąjį pacientą, išsiaiškinti konkrečią sindromo priežastį ir parinkti tinkamą gydymo metodą.