Kalbėdami apie vaikų imunitetą dažnai prisimename paveldimumą, mitybą ar gyvenamosios aplinkos sąlygas. Žinoma, visi šie aspektai yra neabejotinai svarbūs, tačiau itin dažnai pamirštama vaikų psichologija, kuri lygiai taip pat turi įtakos vaikų imuninei sistemai.

Imuninė sistema gali susilpnėti ir dėl psichologinių problemų. Vaikai yra jautrūs ir aštriai reaguoja į problemas, kurios gali smarkiai paveikti vaiko nervinės sistemos darbą. Labai svarbus tėvų supratimas vaikų atžvilgiu. Psichologai pastebėjo, kad vaikai užaugę ramioje šeimyninėje aplinkoje, lengviau perneša ligas arba retai serga. Jei šeimoje tvyro nervinga ir įtempta atmosfera, tai gali atsiliepti bendrai fizinei vaiko būklei.

Psichologija ar fiziologija? Kaip įvertinti imuniteto sutrikimo priežastis?

Kada galime pajausti imuninės sistemos sutrikimus vaiko organizme? Galima atlikti kraujo tyrimus. Tačiau to nepakanka, ypač, jeigu jaučiate, kad keičiasi ne tik vaiko sveikatos būklė, bet ir gebėjimas susikaupti, mokslo rezultatai, bendravimas su jumis ir bendraamžiais.  Šiuo atveju reikalingos kompleksinės priemonės, įtraukiant ir vaikų psichologą.

Vaiko sveikatai įtakos turi daugybė faktorių: paveldimumas, aplinka, maistas.... Ir štai vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, ir prasideda sekantis, „mokyklinis“ etapas. Medikai susirūpinę, kad mokymosi periodas gali būti potencialiai pavojingu sveikatai. Mokykliniame periode vaikų sergamumo tikimybė padidėja, dažniausiai pastebimos virškinamojo trakto problemos, pablogėjęs regėjimas, padidėja endokrininių susirgimų tikimybė, nutukimas ir alerginės reakcijos. Paskutinius du dešimtmečius medikai daug diskutuoja apie vaikų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromą (ADHD). Taigi ADHD yra įtrauktas į ligų klasifikatorių, kaip savarankiškas susirgimas, kurį padės nustatyti vaikų psichologas, konkrečiu atveju patarsiantis, kokių priemonių reikėtų imtis.

Tokiems vaikams reikia skirti daugiau dėmesio ir sudaryti tam tikras sąlygas:

• Tikslų ir apgalvotą dienos režimą visiems mokslo metams;
• Pilnavertį subalansuotą maitinimą;
• Kasdieninius fizinius pratimus, žaidimus atvirame ore;
• Individuali mokymosi pagalba;
• Užsiėmimai ir konsultacijos su specialistais – psichologais ir neuropotologais;
• Individualūs užsiėmimai su pedagogais;
• Kompleksinė reabilitacija įtraukiant vitaminų kompleksus, imunokorektorių, probiotikus ir prebiotikus ir kitas sveikatai naudingas medžiagas (Omega-3 PNRR rūgščių, lecitino, amino rūgščių ir kt.).

Mikronutrinientai vaikų sveikatai ir psichologinei būklei

Toks terapijos kompleksas padeda nutraukti tą patologinių procesų „užburtą ratą“ (apie kurį anksčiau rašėme). Kaip tai vyksta? Papildomas mikronutrientų kiekis, tokių kaip vitaminai, mineralai, amino rūgštys, fermentai įsilieja į biocheminius procesus ir aprūpina normalų jų patekimą į organizmą. Esant pakankamam jų kiekiui, pagerėja detoksikacijos procesai ir toksinų pašalinimas iš organizmo, sumažėja organizmo apkrova, alergijų ir uždegimų tikimybė. Normalios mikrofloros atstatymas organizme pasireiškia imuniteto sustiprėjimu. Didesnės lecitino ir Omega 3 riebiųjų rūgščių dozės padeda sureguliuoti virškinamojo trakto gleivinę, sumažindamos alerginių reakcijų tikimybę. Be to, naudojant lecitiną, pagerėja kognityvinės funkcijos, vaiko vystymasis ir pasiekimai moksle.

Kompleksinės priemonės naudojant mikronutrientus leidžia pagerinti ne tik fizinius vaiko sugebėjimus, bet ir gelbėja sprendžiant psichologines problemas. Vaikystėje sukurtas sveikatos pagrindas turi įtakos visam likusiam gyvenimui, todėl labai svarbu neleisti ligoms tapti chroniškomis ir laiku užsiimti ligų profilaktika. Auginkime sveikus vaikus!

Daugiau apie vaikų imuninę sistemą skaitykite čia ir išspręskite testą, kuris padės nustatyti, ar jūsų vaikas turi su imunitetu susijusių problemų. 

Daugiau apie mitybos įtaką vaikų imunitetui kviečiame skaityti čia: Vaikų imuninė sistema ir maitinimas.