Pati dažniausia pasaulyje liga yra sloga (arba kitaip – nosies gleivinės uždegimas, rinitas). Suaugusiajam ji nėra maloni, tačiau pavojaus nekelia. Kas kita – mažyliai, ypač tie, kurie maitinami krūtimi..

Vaikų slogos ypatumai

Sloga – tai nosies gleivinės uždegimas su gausiu arba tirštu sekretu. Nėra tokio vaiko, kuris bent kartą su tuo nesusidūrė, tačiau tai ne visada reiškia, kad viskas ir praeina kaip lengvas peršalimas. Nosis – svarbus organas, esantis pačioje kvėpavimo sistemos pradžioje. Jis sušildo, drėkina ir apvalo nuo dulkių bei mikrobų įkvepiamą orą. Nosis neleidžia infekcijai keliauti toliau, pasiekti trachėjos, bronchų ir plaučių. Jeigu nosis veikia blogai, vaikučiui gali sutrikti miegas, dingti apetitas, pablogėti uoslė – dėl šių priežasčių mažylis tampa kaprizingas, sudirgęs, blogai žinda krūtį.

Sloga iki vienerių metukų paprastai būna sunkesnė – juk vaikutis dar nemoka išsipūsti nosytės ir efektyviai išvalyti jos ertmės. Pati nosies ertmė ir šnervės yra nedidelio dydžio, siauros, todėl net ir nedidelis nosies gleivinė pabrinkimas apsunkina kvėpavimą. Pirmosiomis trimis dienomis galima pamatyti, kad gerokai pagausėja nosies išskyrų. Infekcija gali persimesti į ausytes, į gerklę, o tada – leistis dar žemiau. Bakterijų dauginimuisi sudaroma palankios sąlygos, tad sloga užsitęsia.

Fiziologinis rinitas

Jeigu tavo atžalėlei yra nuo vieno iki trijų mėnesių, o nosytė ėmė kimštis, neskubėk panikuoti ir gydyti. Fiziologinis naujagimių rinitas – ne toks jau retas dalykas. Jis atsiranda dėl to, kad iki gimimo nosies gleivinė „nedirbo“, nes mažylis buvo visai kitoje aplinkoje. Kad viskas normalizuotųsi, reikia laiko, maždaug 8–10 savaičių. Nosytė lavinama: iš pradžių ji išbando sistemą „sausa nosis“, tačiau tėveliai to nepastebi – mažylis juk beveik niekaip neišreiškia, kad jaučia diskomfortą, nebent čiaudėjimu. Tada išbandomas ir kitas variantas – „drėgmė“. Štai kodėl iš nosytės ima tekėti skystos išskyros. Savijauta tuo metu būna puiki, temperatūra normali, nekyla jokių problemų maitinimo metu, nėra jokių peršalimo apraiškų. Tačiau mamytės supanikuoja, kad vaikutis tikriausiai peršalo, ir puola jį gydyti – to daryti tikrai nereikia. Nosytė turi pati sureguliuoti savo veiklą. Jeigu įsikiši, pradėsi lašinti nosies lašus ar bandysi nusiurbti gleives, organizmas manys, kad testas nebaigtas, ir reikia išskirti dar drėgmės, vadinasi, sloga atsiras ir vėl, be to, bus stipresnė (primityviai tariant, nosytė mano, kad aną kartą drėgmės buvo per mažai, nes ji kažkur greitai dingo). Be reikalo kišdamasi fiziologinę (vadinasi, normalią) būklę paversi patologija, ir ilgam sutrikdysi nosies darbą.


Ką galima padaryti tokiu atveju? Padėti mažyliui užtenka paprastų ir efektyvių priemonių. Patalpos, kurioje yra vaikutis, oras turi būti 22 laipsnių temperatūros, 55–60 % drėgmės, kad nosytės gleivinė neperdžiūtų ir nesiųstų nereikalingų signalų. Kaip tai padaryti? Ogi labai paprastai: dažniau vėdink kambarį: vasarą įjunk kondicionierių, žiemą – praverk trumpam langą. Drėkinimui galima naudoti elektrinius oro drėkintuvus arba tiesiog padžiauti kambariuose drėgnų medvilninių rankšluosčių, ir kaitalioti juos, kai tik išdžiūsta. Jeigu maitini krūtimi, su savim po ranka visada turi stebuklingos priemonės, minkštinančios ir drėkinančios gleivinę – pieno. Pora jo lašiukų į kiekvieną šnervę užtikrins reikiamą drėkinimą. Jeigu pieno nėra visai, 2–3 kartus per dieną galima į šnerves įlašinti po lašiuką fiziologinio tirpalo.

Ypatingi slogos tipai

Vaikams iki vienerių metukų amžiaus pasireiškia ypatingų slogos rūšių, kurių nepasitaiko vyresniame amžiuje. Jokių specialių priemonių imtis nereikia – užtenka tų, kurios buvo išvardintos jau anksčiau.

Maždaug dviejų-trijų mėnesių mažyliai ima knarkčioti, leisti panašius į kriuksėjimą garsus – visa tai gąsdina jaunas mamytes. Paprastai tai būna seilės ir gleivės, susikaupusios gerklės ir nosies srityse, taip pat ir pieno likučiai. Nustatyti, kas kliudo kvėpuoti, galima atlikus paprastą testą – pridėk mažylį prie krūties. Jeigu kriuksėjimas dingo – tai ne peršalimas. Priežastis gali būti atpylimas. Kartais vaikučiai gali atpilti šiek tiek pieno ir jo lieka nosytėje, kur jis pavirsta varškyte ir kvėpuojant virpa ir skleidžia garsą. Tai nėra pavojinga, jokių priemonių imtis nereikia. Vaikutis viska tiesiog nuris.

Dar knarkimas gali atsirasti, kai vaikučiui ima kaltis viršutiniai dantukai. Dirginamos nervas, kuris įnervuoja ir seilių liaukas, ir nosytę, ir viršutinį žandikaulį. Atsiranda gleivių. Tačiau nėra nei temperatūros, nei kvėpavimo takų ligų požymių, tik truputis skystų išskyrų iš nosytės.

Jeigu sloga užsitęsė, išskyros kliudo kvėpuoti, tampa pūlingos, – tai jau ne fiziologija, o kažkas rimčiau. Būtinai kreipkis į gydytoją!